Kokius klausimus šiuolaikiniam žmogui kelia antikinės ir šiuolaikinės tragedijos?

Visų pirma, kiekvienas antikinis kūrinys turėjo reikšmę ir moralą, kuri skatino laikytis saiko, kuklumo, siekti tvarkos. Būtent Antika, vyravusi net šešiolika šimtmečių, padėjo pamatus ne tik šiuolaikinei literatūrai, bet ir atskleidė moralines tiesas kiekvienam individui. Antikinėje literatūroje žmogus tampa svarbiausiu centru: gilinamasi į jo dvasinį pasaulį, konfliktus su aplinkiniais ir gyvenimiškus principus. Žymaus tragiko Sofoklio kūrinyje ,,Antigonė” atskleidžiamas tradicinių vertybių puoselėjimas, kurias gina pagrindinė kūrinio veikėja. Tragedijos pradžioje, žuvus Antigonės broliams Eteokliui ir Polineikiui, karalius leidžia palaidoti tik vieną iš jų - Eteoklį. Anot karaliaus Kreonto, Polineikis išdavė šalį, todėl jokiais būdais negalima jo laidoti su apeigomis ir taip atiduoti pagarbą. Su tokiu nežmogišku sprendimu nesutinka giminės papročius sauganti brolio sesuo. Antigonė, šeimos vertybių ir tradicijų puoselėtoja, siekia, jog brolis būtų tinkamai palaidotas. ,,Aš pasišvęsiu tam, ką liepia pareiga” - tokiais žodžiais Antigonė įrodo, jog savo tikslo neatsisakys ir prisiims atsakomybę už savo sprendimą. Deja, bet merginą sugauna sargybinis, pamatęs, jog Antigonė laidoja brolį ir apiberia jo kapą sausomis smiltimis. Karalius supyksta dėl tokio Antigonės poelgio - valstybės interesai jam svarbesni už Antigonės norą. Jis nesuvokia, kodėl mergaitė priešinasi jam ir negali paklusti įstatymams. Kreontas laikosi savo stojiškos pozicijos: įstatymai yra viršesni už žmogaus principus ir įsitikinimus. Antigonė sutinka savo seserį Ismenę, kuri yra Antigonės priešprieša: naivi ir neryžtinga. Dialoge išryškėja ne tik nedrąsus Ismenės charakteris, tačiau ir artimas seserų ryšis. Kad ir kas benutiktų, Ismenė patikino, jog Antigonė visuomet liks sava. Tai atskleidžia stiprų giminės ryšį, šeimos laikymą svarbiausia vertybe. Tuo tarpu Kreonto ir jo sūnaus Haimono dialoge išryškėja skiritngos jų pažiūros. Haimonas, Antigonės mylimasis, bando perkalbėti savo tėvą, tačiau Kreontui nė motais. Jis žlunga morališkai: valstybės reikalai dominuoja prieš žmogaus gyvybę. Kūrinio pabaigoje Antigonė paliekama likimo valioje, dykumos oloje be maisto ir vandens. Kreontas laikosi savo stojiškos pozicijos: įstatymai yra viršesni už žmogaus principus ir įsitikinimus. Būtent meilė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!