Kokius iššūkius žmogui kelia laisvė? Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkis“

Kalbėjimas Mano kalbėjimo potemė yra „Kokius iššūkius žmogui kelia laisvė? Remtis Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkiu“. Laisvė valstybinėje lietuvių kalbos enciklopedijoje yra apibūdinama kaip sąmonės būklė, leidžianti individui laikyti save visiškai atsakingu už savo veiksmus ir jų padarinius, socialinė ir politinė padėtis, kai esi nevaržomas veikti įstatymų; žmogaus prievartos kitų atžvilgiu atsisakymas. Tačiau šis apibūdinimas tėra paprasčiausia sąvoka, kurią kiekvienas individas supranta skirtingai. Vienam laisvė – tai galimybė lakstyti basomis po pievą ir užmiršti visus savo gyvenimo rūpesčius, kitam tai – galimybė atsistoti viešoje vietoje ir nevaržomam reikšti savo mintis ir nuomonę. Dar kitam laisvė – tai menas, menas kurti ir dalytis savo kūryba su pasauliu, ketvirtam laisvė – tai galimybė būti savimi, nebijoti mylėti ir būti mylimam, nesijausti blogai dėl savo vidinių ar išorinių požymių. Tačiau pastebime, jog visus šiuos skirtingus žmonių troškimus sieja tas be galo stiprus žodis LAISVĖ. Jausti šio žodžio prasmę ir drąsiai teigti, jog esi laisvas, nėra taip jau lengvai ir paprastai pasiekiama. Gali tekti susidurti su begale iššūkių ir sunkumų. O kokius iššūkius žmogui kelia laisvė? Visų pirma, istoriniai faktai mums pagrindžia teiginį, jog dėl laisvės teko daug sunkumų pereiti, daug gyvybių paaukoti, kraujo ir ašarų pralieti, kulkų pajausti. „Laisvė yra laisvė sakyti, kad du plius du yra keturi. Jei tai pripažįstama, visa kita aišku savaime.“. Štai taip apie ją atsiliepia anglų rašytojas ir žurnalistas, labiausiai žinomas už totalitarizmo ir stalinizmo kritiką Džordžas Orvelas. Savo alegorinėje apysakoje „Gyvulių ūkis“ jis pasakoja apie svarbiausius Stalino eros įvykius juos perteikdamas neįprastu būdu – sutapatindamas asmenybes ir istoriją su skirtingais gyvuliais, tokiais kaip kiaulės, arkliai, šunys, vištos, avys, asilas ir taip toliau. Kūrinio siužetas yra toks, jog gyvuliai, nepasitenkinę žiauriu tarnavimu žmogaus ūkyje, sukyla ir išveja šeimininką iš ūkio, kuriam vadovauti imasi patys. Iš pradžių jie visi lygūs ir siekia bendro tikslo – nebeturėti ryšių su žmonėmis ir niekad netapti tokiais, kaip jie, tačiau neilgai trukus išsiskiria aukštesnė dviejų kiaulių – Napoleono ir Snieguolio – valdžios galia. Deja, diplomatiškesnis paršas Snieguolis yra išvarytas ir ūkyje įsivyrauja totalitarinis Napoleono valdymas. Gyvuliai, taip siekę laisvės, galų gale vis tiek atlieka vergų funkciją kiaulėms. Kūrinyje yra užslėptai papasakojami tokie realūs istoriniai įvykiai kaip Rusijos revoliucija, politiko Levo Trockio išvarymas iš Rusijos kilus nesantaikai su Stalinu, socialinė atskirtis tarp darbininkų ir aukštesniojo rango valdžios atstovų. Tragikomiška pasakėčia pasibaigia tuo, jog kiaulės paskelbia „Visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus“ ir likusieji gyvuliai darbininkai, stebėdami kiaulių ir žmonių susitikimą per langą, nebeatskiria, kur yra kiaulės, o kur – žmonės. Kiaulės tapo tuo, kurių ne tik visi ūkio gyvuliai, bet ir jos pačios labiausiai šalinosi ir bijojo. Šiame kūrinyje laisvės siekimas kelia gyvuliams be galo daug iššūkių, tokių kaip: 1) Per laisvės troškimą ir žiaurumą, su kuriuo gali tekti susidurti jos siekiant, netapti tuo, kuo pats šlykštiesi ir nuo ko bėgi („Ir dar: saugokimės, kad, kovodami su Žmogumi, nepasidarytume į jį panašūs.“; „ – Užmušiau, – sielvartavo Dobilas. – Aš juk to nenorėjau.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!