Į kokius klausimus jaunam žmogui sunku atsakyti?

Į kokius klausimus jaunam žmogui sunku atsakyti?

(V. Mykolaitis-Putinas, V. Mačernis)

Jaunystė – abejonės, svyravimo, dvejonės, ieškojimo laikotarpis. Jaunas žmogus susiduria su pasirinkimais, kurie sukelia daug vidinių prieštaravimų. O ką dar bekalbėti apie aplinkinių įtaką ar tėvų „pasiūlymus“? Jauno žmogaus dvejones puikiai apibūdina lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio romane „Jauno žmogaus memuarai“ apibūdinama jauno žmogaus problema: „Mūsų (aut. pastaba jaunuolių) niekas nemokė būti savimi. <...> Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti. Tačiau niekad nemokė būti savimi.“ Pagrindinis jauno žmogaus siekis – sukurti save, tapti nepriklausomu, suaugusiu žmogumi, o tai yra didelę problemą keliantis iššūkis. Iš šios problemos kyla du klausimai, į kuriuos sunku atsakyti. Pirmasis susijęs su gyvenimo prasmės paieškomis – jaunam žmogui sunku pasirinkti gyvenimo kelią, įsiklausyti į vidinį balsą. Jaunam žmogui taip pat sunku atsakyti į egzistencinius gyvenimo prasmės klausimus.

Vienas sunkiausių klausimų jaunam žmogui yra susijęs su gyvenimo kelio pasirinkimu. Dažnai už jauną žmogų sprendžia tėvai, tačiau neišvengiamai ateina laikotarpis, kai jaunas žmogus turi priimti savarankišką sprendimą. Tuomet jauno žmogaus sąmonėje užsimezga vidinis konfliktas: ar klausyti vidinio balso, ar klausyti tėvų? Ar pasirinkti „racionaliai apskaičiuotą“ kelią, ar daryti tai, kam jaučiu pašaukimą? Tai – klausimai, į kuriuos vienareikšmiško atsakymo niekas nepateiks, tačiau sprendimo būtinybė vis vien išlieka. Todėl gyvenimo kelio pasirinkimo klausimą galima įvardinti kaip vieną sunkiausių klausimų jauno žmogaus gyvenime. Apie tai XX a. pradžios Lietuvos poetas ir prozininkas, dramaturgas rašo intelektualiniame-psichologiniame romane „Altorių šešėly“. Kūrinyje kone garsiausias XX a. Lietuvos rašytojas pavaizdavo žmogaus bandymą suvokti save iki pat galo ir priimti gyvenimo kelio sprendimą. Kūrinyje pasakojama apie pagrindinį veikėją – jauną kunigą Liudą Vasarį, kuris, įstojęs į Kauno kunigų seminariją, išgyvena sielos konfliktą, nes negali apsispręsti, ar kunigo, ar poeto kelias jam yra artimesnis. Pagrindinio veikėjo asmenybės tobulėjimo laisvė yra suvaržyta dėl jo pasirinktos kunigo profesijos: jis negali laisvai bendrauti su jam įdomiomis moterimis, negali laisvai reikšti savo minčių, negali skaityti užsienio literatūros. Jam nuolat yra primenamos jo pareigos, kartu dirbantys kunigai nuolat seka jo žingsnius. Liudas Vasariui, kaip poetiškos prigimties žmogui, kunigo gyvenimo būdas, mąstysena, įpročiai yra svetimi. Jis jaučia, jog bandydamas prie jų prisitaikyti, išsižadėtų savęs, tačiau Vasaris nesiryžta aktyviai priešintis, nes jis pats nėra tikras dėl savo pašaukimo, todėl jis vis grimzta į save. Tiesa

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!