Kokie sunkumai užgrūdina jauną žmogų?

Kokie sunkumai užgrūdina jauną žmogų? Daug visokių netikėtumų, problemų iškyla jaunam žmogui. Kai nori geriau suprasti, kokie sunkumai grūdina žmogų, ieškome atsakymu visur: kino filmuose, knygose, gyvenime.... Tikrai yra išleistų daug knygų , iš kurių galime pasisemti išminties: sužinoti ne tik naujų idėjų, bet ir suprasti, kokios problemos užklumpa mus. Daugelis rašytojų rašydami savo kūrinius nagrinėja amžinas problemas: tėvų ir vaikų santykius, meilės istorijas, apie žalingų įpročių pasekmes jauno žmogaus gyvenime . Todėl šiandien ir kalbėsiu apie sunkumus, grūdinančius jauną žmogų, remdamasis konkrečiomis knygomis. Niekas labiau neužgrūdina jauno žmogaus nei akistata su mirtimi. Mirties akivaizdoje kiekviena mąstanti būtybė priversta daryti bet ką, kad išsaugotų savo gyvybę. Pasiryžtama net beprotiškiausiems veiksmams. Ir tokia gyvenimo patirtis ne tik grūdina, bet ir pakeičia kiekvieno mąstymą.,,Vakarų fronte nieko naujo" pagrįstai laikomas reikšmingiausiu E.M.Remarko veikalu ir vienu iškalbingiausių ne tik vokiečių, bet ir pasaulinės literatūros kūrinių Pirmojo pasaulinio karo tema. Rašytoją domina tragiškas mažojo žmogaus likimas, jo konkrečios būsenos ir emocijos. E.M.Remarkas Pirmąjį pasaulinį karą vaizduoja ir kaip visos „prarastosios kartos" egzistencinę tragediją. Paulius Boimeris ir kiti herojai tarsi turi išgyventi svetimą, jiems primestą likimą, liūdesiui ir vienatvei. Boimeris ir jo draugai - karo dalyviai, bet visų pirma - jo aukos. E.M.Remarkas parodo karą be romantikos ir heroizmo, o kalba apie kareivių baimę, nuovargį, purvą, alkį, kraują. Pagrindinio karo romano veikėjo žodžiais tariant : „Aš esu jaunas, man tik dvidešimt metų; bet gyvenime aš nemačiau nieko kito, kaip tiktai neviltį, mirtį, baimę ir beprotiškiausio paviršutiniškumo supynimą su neapsakytomis kančiomis. Aš matau jog kažkas siundo tautas vieną prieš kitą, ir žmonės tylėdami, nieko nesuprasdami kvailai, paklusniai ir nekaltai žudo vienas kitą. <...> Ilgus metus mes nieko daugiau neveikėme, tik žudėme žmones. Tai buvo pirmoji profesija mūsų gyvenime. Visa, ką mes žinome apie gyvenimą,— tai mirtis.“ Karas iškreipia normalius santykius, skatina agresyvius instinktus, deformuoja asmenybę. Romano pabaigoje Boimeris netgi pripažįsta, kad draugystė - tik instinktyvus gelbėjimasis nuo vienatvės. Karo baisumai, tikslas kaip įgyventi paminant visas žmonijos vertybe ne tik kad užgrūdina, bet padeda suvokti gyvenimo prasmę. Todėl susidariusios priverstinės istorinės aplinkybės ne tik grūdina, bet ir pražudo jaunuolius. Nepilnose šeimose augantys paaugliai priversti patys įveikti įvairius sunkumus. Niekas negali kompensuoti vieno iš tėvų ir tai juos dar labiau užgrūdina. Dažnai , norime mes to ar ne, jie susiduria su bėdom ir rūpesčiais, paklydimais. Būtent apie tokias situacijas skaitome Juozo Grušo tragikomedijoje ,,Meilė, džiazas ir velnias”, parašytoje 1967 metais. Kūrinyje grumiasi du nesutaikomi priešai: gėris ir blogis, meilė ir velnias. Dramoje rašytojas mąsto apie amžinas vertybes, žmogaus gerumą, nužmogėjimo priežastis. Pagrindiniai dramos veikėjai - trys jaunuoliai - džiazistai - Andrius, Julius, Lukas - groja, šoka, geria, mušasi, nesutaria su tėvais, vulgariai elgiasi su drauge Beatriče. Augdami ne pilnose šeimose( tik su tėčiais)Andrius ir Julius nebuvo pilnavertiškai auklėjami : vieniši tėčiai nesugebėjo suvaldyti savo patrūkelių sūnų. Iškilus problemoms, jie negalėjo pasikliauti niekuo kitu kaip savo draugais, o tai juos ir užgrūdino. Tas pats buvo irBeatričiai:nepaklusnios anūkė močiutė dažnai neįsileisdavo namo, todėl jai tekdavo nakvoti lauke. Augdama sudėtingomis salygomis, kurios ją taip pat grūdina, ji išlieka tauriu žmogumi: siekia tiesos, yra nuoširdi bei pasiaukojanti. Būdama gatvės vaiku ji panaši į savo draugus tiek socialine padėtimi, tiek savo amžiumi, pomėgiais, elgesiu. Ji kartu su savo draugais groja, aistringai šoka, įsivelia į muštynes su Zina, savo dienoraštyje atskleidžia erotinius kompleksus. Beatričė jaučiasi sava tiek ,,katile”, tiek gatvėje, tiek Juliaus ar Andriaus tėvų namuose. Tačiau ji visur išlieka nepaliesta blogio, nes ji yra uždrūdinta gyvenimo : gatvėj tarp vaikų, tėvų aplinkoje, psichiatrinėje ligoninėje. Beatričė nuolatos gelbsti savo draugus, nori juos atversti į doros kelią, stengiasi jiems padėti įveikti atsiradusius sunkumus. Beatričė savo skaistumu, šventomis idėjomis siekia išgelbėti šiuos tris jaunuolius, skęstančius purvo duobėje. Ir tik visus tris jaunuolius jungianti meilė Beatričei priverčia juos prisikelti iš sąstingio. Tačiau kūrinyje kartų nesusikalbėjimas, santvarkos gniaužtai, draugų išdavystė palaužia net ir gyvenimo užgrūdintą merginą . Šis draminis kūrinys verčia skaitytoją susimąstyti apie jauno žmogaus trapumą sudėtingame gyvenimo kelyje, apie sunkumus, kurių jis negeba vienas įveikti. Perskaityti kuriniai privertė mane susimąstyti apie šeimos įtaką augančiam žmogui, apie istorinius įvykius, su kuriais galime susidurti, ir taip nenumatytai jie gali pakeisti tavo gyvenimą. Todėl, manau, kad kiekvienas jaunas žmogus turi patirti tam tikrų sunkumų savo gyvenime, kad išmoktų išspręsti netikėtai užklupusias problemas, nes nežinai , kas tavęs laukia, su kokiomis problemomis susidurti gali bet kokiose gyvenimo situacijose.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!