Kokias vertybes gina lietuvių poezijos žmogus? (Maironis, Salomėja Nėris, Vincas Kudirka)

,,Poezija priklauso būtinosioms tautos atsargoms,“ – yra sakęs literatūrologas Vytautas Kubilius. Nekyla abejonių, kad poezija svarbi tautos kalbai, kultūrai, ji ne tik menišku žvilgsniu perteikia išgyventą istoriją, bet ir patirtus žmogaus individualius ar žmonių grupės bendrus jausmus. Lietuvių poezija – eilėmis parašyti kūriniai, dažniausiai aukštinantys tautos kilmę, tėvynę, priklausomai nuo poetų gyvenamojo laikmečio, pakilia intonacija skatina jungtis į kovą ar skaudžia gaida aprauda Lietuvos likimą. Kiekviena tauta turi savo ypatybes, lietuviai – ne išimtis, tautiškumą žadinančių eilėraščių žmonės – patys lietuviai, o jų branginami dalykai – visos tautos pamatinės vertybės. Šiandien besiremdama Maironio, Salomėjos Nėries bei Vinco Kudirkos kūryba atskleisiu skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis kuriančių poetų žvilgsnį į pamatines lietuvio vertybes.
Visų pirma, romantizmo epochos poeto Maironio eilėse ypač išaukštinama lietuviui brangi vertybė – patriotiškumas. Gilin­damiesi į prigimtį, garantuojančią jausmų natūralumą, romantikai stiprino žmogaus ryšius su pirminiais, įgimtais dalykais: kalba, arti­miausia aplinka, tautosaka. Būdamas šios epochos atstovas Maironis pasinaudojo savo talentu ir kūryboje sprendė jam bei visai tautai aktualius lietuvių valstybės, kultūros bei istorijos klausimus. Eilėraščių rinkinyje ,,Pavasario balsai“ jautriomis emocinėmis priemonėmis autorius išreiškė tautinio atgimimo laikotarpio svarbiąsias idėjas, eilėraščiuose išryškėjo praeities buitis, laisvės kovų heroika. Viename iš rinkinio eilėraščių ,,Mano gimtinė“ pabrėžiama lietuvių tradicijų svarba, išraiškingas charakteris bei drąsa, primenami didingi Lietuvos istorijos etapai, pakili tautiečiui būdinga dvasia: ,,Lietuvis netikėjo,/ Jog belaisviu bus”. Lyrinio aš monologe kreipiamasi į tautiečius, kviečiama kovai už laisvę. Gili se­novė, jos vertybės eilėraščio žmogui yra siekiamybės objektas, primenami bendri tautos išgyvenimai, kurie virtę ,,amžina žaizda“. Kitame rinkinio eilėraštyje ,,Kur bėga Šešupė“ nuo gamtinių erdvės linijų kylama į tėvynės žmonių – prabočių – sukurtą erdvę: ,,Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo,/ Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus;/ Čia bočiai už laisvę tiek amžių kariavo;/ Čia mūsų tėvynė ir buvo, ir bus“. Pasirodo svarbiausias Maironiui istorinio laiko herojus -Vytautas. Paminimi Lietuvos istorijos svarbiausių vietų akcentai – Žalgiris ir Vilnius. Šiame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!