Kodėl už gerą ne visada atsilyginama geru?

Maestro Mstislavas Rostropovičius yra sakęs: „Gyvenimas išmokė mane vertinti gėri. Todėl kai su manimi elgiamasi gerai, visada žinau, kad privalau atsilyginti, nors ir nebūtinai tam, kuris padarė man gera.“ Gerumas tai sugebėjimas susikoncentruoti ne tik į save, tačiau ir tave supančių žmonių pastebėjimas, jų veiksmų įvertinimas ir gebėjimas atsilyginti. Deja, už gera ne visada bus atsilyginama geru, nes žmonės gali nepastebėti kito žmogaus jausmų ir kartais žmonės gali apsiriboti tik savo poreikiais ignoruodami aplinkinius.
Pirmiausia, kartais žmonės gali nesuprasti, kad kitam asmeniui yra reikalingas gerumas. Gyvename chaotiškame pasaulyje, kuriame visi skuba ir retai kada spėja sustoti, apsižvalyti aplink ir įsigilinti į kito žmogaus pasaulį. Empatijos ugdymas dar vis yra nesuprantamas dalykas, todėl mažai kas moka suprasti kito žmogaus problemas. Nemokant suprasti kito žmogaus, iškyla sunkumų įvertinti jo pastangas ir gerumą, todėl net nesusimąstome, kad turėtume jam atsilyginti. Tokia problema yra nagrinėjama Juozo Tumo Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“. J.T.Vaižgantas - viena ryškiausių XXa. Pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros veikėjų. Kūrinyje „Dėdes ir dėdienės“ vienas iš pagrindinių veikėjų - Mykoliukas yra tapatinamas su pačiu J.T.Vaižgantu, abu mokėjo atsisakyti egoistinių polinkių dėl kitų laimės. Vaižgantas pavaizdavo Mykoliuką kaip savą pasaulį turintį žmogų, kuris visuomet jaučiasi laimingas, tačiau pasigilinus į vidinę erdvę atsiskleidžia tikrasis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!