Kodėl reikia skirti elitinį ir elito sportą?

Kasdienybėje mąstydami apie sportą, dažniausiai matome jį kaip fizinę veiklą, kurios rezultatus lemia treniruotės ir gabumai. Daugių daugiausiai įžvelgiame skirtį tarp sporto, paremto komandiniu žaidimu, ir sporto, paremto individualiais pasiekimais. Matyt, tik nedaugelis susimąstome, kad sportas nėra nei vienalytis, nei binarinis reiškinys – skirtingos ne tik naudojamos priemonės, bet ir jo sklaida bei tikslinės grupės. Nors sąvoka „elitinis sportas” nėra dažna statistinio sporto mėgėjo žodyne, socialinėje filosofijoje jai nagrinėti skiriama nemažai dėmesio. Kaip rašo prancūzų sociologas Pierre‘as Bourdieu, sporto įjungimas į šiuolaikinius visuomenės mechanizmus vyko būtent per sporto, kaip elitui priimtinos veiklos, pripažinimą.
Senovės Graikijoje egzistavęs sporto kultas teigė, kad sportas yra neatsiejamas nuo vertingo ir garbingo žmogaus gyvenimo sampratos, jo naudingumas buvo prilygintas išminties ir žinių nešamai naudai. Įžengus į modernybę pastebima tai, kad aukštoji visuomenė nusigręžia nuo sporto. Aristokratijai neegzistavo tokia sąvoka kaip sportas – fizinė veikla, tokia kaip jodinėjimas ar fechtavimasis, buvo greičiau išsilavinimo, o ne sporto sritis, tuo tarpu liaudyje paplitę žaidimai ir rungtynės buvo vertinami kaip žemoji kultūra.
Vis dėlto tikroji sporto sąvoka atsirado tada, kai liaudyje populiarūs žaidimai buvo integruoti į elitines mokyklas, kur, kaip ir liaudiškoji muzika kadaise, buvo adaptuoti aukštajai kultūrai pritaikant taisykles. Viešieji žaidimai, sietini su tam tikra švente ar proga, uždaryti mechanizuotose aukštuomenės išsilavinimo įstaigose, keičia savo paskirtį – praktikuojami kasdien ir įsprausti į taisykles, tokie žaidimai suvokiami kaip fizinis judėjimas dėl judėjimo, menas dėl meno – jų socialinė bendruomeninė paskirtis transformuojama į tik elitui prieinamą praktiką. Ji būtina, nes, remiantis iš antikos ateinančia mintimi, tik fiziškai ištreniruotas kūnas kartu su žinojimu kuria žmogišką būtybę par excellence.
Matyt, varžymosi elementas, apribotas taisyklėmis, buvo ypač palankus ugdyti ateities lyderius – tokios charakterį atspindinčios savybės kaip ryžtas, drąsa buvo formuojamos sporto pagalba. Pasibaigus karų ir sukilimų erai, reikėjo dirbtinio aparato, kuris skatintų vyrams, t.y. lyderiams, būdingų savybių stiprinimą.
Dar daugiau, atsirado galimybė naudoti „sąžiningo žaidimo” sąvoką,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!