Kodėl dažnai laimė trapi? Pastraipa

Teiginiai: 1. Nes priklauso nuo išorinių aplinkybių.

2. Nes radus laimę reikia nenustoti jos puoselėti.

Kodėl dažnai laimė trapi?

Nuo seniausių laikų žmonės ieškojo atsakymo, kas iš tiesų suteikia laimę ir kaip ją išlaikyti. Filosofai, rašytojai ir psichologai šią sąvoką aiškino įvairiai: vieniems ji reiškia vidinę ramybę, kitiems – sėkmę, meilę ar gyvenimo prasmę. Artimi ryšiai, draugystė ir meilė dažnai suteikia giliausią ir nuoširdžiausią laimės jausmą, bet kai žmogaus laimė visiškai priklauso nuo kitų, jis gali tapti priklausomas, pažeidžiamas ir prarasti savarankiškumą. Kiekvienam žmogui laimę suteikia skirtingi dalykai: materialiniai arba dvasiniai dalykai, darbas arba pinigai, bendravimas arba svajonės. Šiuos aspektus vaizduoja realizmo epochos atstovas Jonas Biliūnas apsakyme „Laimės žiburys“ ir pozitivystas Vincas Kudirka. Laimė yra trapi, kai priklauso nuo išorinių aplinkybių, taip pat kai laimę nustojama puoselėti ir saugoti.

Visų pirma, laimė dažnai yra trapi, nes priklauso nuo išorinių aplinkybių. Panaši idėja išryškėja J.V. Gėtės kūrinyje „Faustas“, kur jauna mergina Margarita išprotėja, praranda savo vaikelį, dėl savo mylimojo. Šias mintis pagrindžia XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių rašytojo, publicisto, lyrinės lietuvių prozos pradininko, vieno žymiausių psichologizmo pradininkų lietuvių literatūroje Jono Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“. Juozapota išprotėjo dėl patirtų karo žiaurumų, netekčių ir dvasinės traumos. Prieš karą ji gyveno ramų, laimingą gyvenimą – mylėjo savo vyrą, rūpinosi šeima, jautėsi saugi. Tačiau prasidėjus sukilimui prieš carinę valdžią, jos vyras buvo suimtas ir galimai nužudytas. Ji matė smurtą, mirusius žmones, kentėjo nuo nežinomybės ir baimės. Be to, patyrė ir fizinį smurtą – ją sumušė kazokai, kareiviai, todėl ji ne tik prarado artimiausią žmogų, bet ir pati patyrė žeminimą bei kančią. Visa tai paliko gilų psichologinį sukrėtimą. Nors vėliau ji ir grįžo į gimtąją aplinką, jos dvasinė būsena jau buvo negrįžtamai pažeista – ji nebepajėgė gyventi kaip anksčiau. Nuolatinė baimė, sielvartas ir skausmas ją palaužė. Dėl šių sunkių išgyvenimų Juozapota galiausiai prarado sveiką protą – jos psichika pakriko. Taigi galime teigti, nepaisant skirtingų požiūrių, dažnai sutariama, kad laimė yra labai trapi – ją lengva prarasti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!