Ko gamtoje ieško žmogaus siela? (Baranauskas, Tumas-Vaižgantas, Maironis)

Jau nuo seno žmogui gamta yra sakrali vieta. Pagonybės laikais žmonės labai prisirišo prie gamtos, aukodavo jai įvairias gėrybes. Nenuostabu, kad įsivyravus krikščionybei ir kitoms religijoms, individai vis tiek garbindavo gamtą ir joje, atrodo, kažko ieškodavo. Žmogaus siela gamtoje, dažniausiai, ieško atramos, supratimo, kiti tiesiog jaučiasi gerai būdami miške, tarsi išvalo savo mintis.
Lietuvos istorija yra paremta dramatiškų lūžių, o juos atspindi miško likimas. Atrodo, kad tėvynės ir gamtos likimas siejasi vienas su kitu ir jie abu tuo pačiu metu patiria sunkias akimirkas. Nenuostabu, kad žmogui taip pat buvo sunku matyti nykstanti mišką, todėl jo siela ėmė dar labiau ten veržtis. Taigi, šiandien analizuosiu XIX amžiaus vidurio lietuvių rašytojo, Romantizmo epochos atstovo Antano Baranausko poemą ,,Anykščių šilelis“, kurioje atskleidžiama, ko gamtoje ieško žmogaus siela. Autorius pirmą kartą lietuvių literatūroje vaizduoja stiprius gamtos ir žmogaus dvasinius ryšius. Individui gamta buvo labai graži, skatinanti reikštis jo kūrybinėms galioms. Anot Antano Baranausko, ji praturtina individo vaizduotę, yra neišsenkamas šaltinis kuriamam menui, o išnykusi gamtos pusiausvyra sunaikina pasaulio darną. Poemoje vaizduojama labai realistiška Anykščių šilelio dramatiškais lūžiais paremta istorija, kuri primena pagonybės laikais šventas girias, o vėliau pasakojama apie užklupusias negandas. Kadangi autorius buvo romantikas, todėl nenuostabu, kad gamtoje jis įžvelgia kažkokias galingas, paslaptingas jėgas, kurios vėl ir vėl traukia žmogų į mišką. Tokie santykiai gali priminti pagonybę, tačiau čia įžvelgti galima ir kitą prasmę. Visų pirma, lietuvis būdamas miške jaučiasi esantis šalia savo protėvių. Rašytojas poetizuoja glaudžius gamtos ir asmens santykius, kurių dėka galima įžvelgti nacionalines lietuvių charakterio savybes – darbštumą, tvarkingumą, sakralumą. Poemoje atskleidžiama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, o žmogaus ir gamtos dvasinis ryšys yra tarsi kontrastas, atskleidžiantis to laikotarpio realijas. Šie lietuvio ir miško glaudūs santykiai yra organiški, atskleidžiantys, kad gamta – svarbi lietuvių kultūros ir tautinio charakterio dalis. Individo siekiamybė – darniai ir natūraliai susigyventi su gamta, o ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!