Ko gamtoje ieško žmogaus siela (Baranauskas, Maironis)

Žmogaus ryšį su gamta puikiai atskleidžia - Antanas Baranauskas - lietuvių poetas, kalbininkas, klasikinės poemos "Anykščių šilelis" ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Kurti jis pradėjo dar vaikystėje. A. Baranauskas pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie gamtos ir žmogaus dvasinio turtingumo ryšius. Gamtos grožis turtina žmogaus dvasią, o būties pilnatvės ir šventumo pajautimas išlaisvina žmogaus kūrybines galias. Gamtos praturtinta vaizduotė kuria tautodailės raštus, liaudies dainų melodijas, teikia, anot paties poeto, žodžiais nenusakomą lyrizmą liaudies poezijai, neišsenkamą siužetų šaltinį pasakų ir legendų išmonei. Ir atvirkščiai, sugriauta gamtos pusiausvyra gresia psichinės harmonijos praradimu, dvasiniu išsekimu. Šio poeto kūrinyje - „Anykščių šilelis“ būtent puikiai ir atsispindi šios dviprasmės gamtos pusiausvyras. Poemoje kartu su nykstančia gamta nyksta ir žmogaus dvasinė ir emocinė ramybė. Ir miškas, ir tauta išgyveno didybės ir nuosmukio, klestėjimo ir nykimo laikus. Tautos dvasios nykimas tiesiogiai siejamas su miško naikinimu. Miškas iškyla lyg kokia galinga jėga, globojanti, tautos būtį sauganti jėga. Tačiau tik gamta nutildo kasdienius žmogaus rūpesčius, nerimą, jos grožybės pripildo sielą šventų pajautų, jos gyvenimo ritmas padeda patikėti nesugriaunama pasaulio tvarka. A. Baranausko kūryba – tarsi iš rojaus išvarytos sielos žemiškoji klajonė (Sigitas Geda). Apibendrinant galima teigti, jog gamta yra žmogaus sielos globėja, gamta taip pat lavina žmogaus dvasinę pasaulėjautą, skatina individą kurti ir svajoti.
Kitas žymus XIX a. - XX a. poetas taip pat rašęs apie gamtos svarbą - Maironis. Jonas Mačiulis (slapyvardis Maironis) - poetas, katalikų dvasininkas, teologijos daktaras, profesorius. Maironis lietuvių poezijoje yra tokia pat aukštuma kaip Mickevičius lenkų, Puškinas rusų, Getė ir Šileris vokiečių literatūrose. Jis iškėlė lietuvių literatūrą ligi pasaulinių standartų, jis nesijautė mažas, ir su juo lietuviai jau nebegalėjo jaustis atsilikę, pasmerkti išnykti. Pilnavertis mūsų tautos dvasinis gyvenimas prasidėjo su Maironiu, nes kalbos brandumas reiškia ir dvasios brandumą. Maironis suteikė mūsų sąmonei universalią dimensiją, įnešė į ją europietiško platumo. Ir nenuostabu, kad jis vos ne pirmasis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!