Knygų konspektai su kontekstais

Knygų aprašymai 11-12kl.

Literatūros sąrašas

Mikalojus Daukša „Prakalba į malonųjį skaitytoją“

Viljamas Šekspyras „Hamletas“(tragedija)

Kristijonas Donelaitis „Metai“(poema)

Johanas Volfgangas Gėtė „Faustas“ (filosofinė drama)

Adomas Mickevičius „Vėlinės“(poema); „Odė jaunystei“; „Akermano stepės“(eilėraščiai)

Antanas Baranauskas „Anykščių šilelis“(poema)

Maironis

Jonas Biliūnas „Lazda“; „Liūdna pasaka“; „Ubagas“; „Laimės žiburys“(novelės)

Fiodoras Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė“

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana „Sename dvare“(apysaka)

Franzas Kafka „Metamorfozė“(novelė)

Vincas Mykolaitis – Putinas „Altorių šešėly“(romanas)

Alberas Kamiu „Svetimas“(romanas)

Jurgis Savickis „Kova“; „Ad astra“; „Vagis“(novelės)

Balys Sruoga „Dievų miškas“

Antanas Škėma „Balta drobulė“

XVI a. Renesansas

Iš prancūzų kalbos Renesansas reiškia atgimimą. Šis laikotarpis dar kitaip vadinamas pažangos amžiumi, kadangi suklestėjus menui ir mokslui bei žmogaus žingeidumui sparčiai keičiasi pažanga. Renesanso laikotarpiu ypač vertinamas kritiško proto, išsilavinęs, tvirtas, besidomintis mokslu, menu, politiniu gyvenimu žmogus. Todėl šiuo laikotarpiu susiformuoja ryškiausia Renesanso kultūros ypatybė – humanizmas. Humanistai iškėlė ir įtvirtino naują požiūrį į žmogų. Aukštinama žmogaus proto galia, tikima žmogumi genijumi, ginama laisva asmenybė, individualumas.

Mikalojus Daukša „Prakalba į malonųjį skaitytoją“

Mikalojus Daukša – XVI a. Renesanso epochos švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių.

Renesanso skleidžiamos pasaulietinės idėjos stiprino suvokimą, kad žmogus priklauso ne tik religijai, valstybei, bet ir tautai. Tuo metu LDK svarbesnis dalykas buvo kokios valstybės pilietis yra žmogus, o ne kokia kalba jis kalba.

Reformacija Lietuvoje padarė didžiausią įtaką lietuvių tautinei raštijai, dėl kurios prasidėjo lietuvių lenkėjimas ir užmirštama gimtoji kalba. Šis garbingas žmogus, negalėdamas susitaikyti su šiuo faktu, ėmėsi sunkaus ir reikšmingo darbo dėl savo tautos istorijos išsaugojimo – iš lenkų kalbos išvertė Jokūbo Vujeko postilę ir jai lenkų kalba parašė „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“.

Lietuvoje ir Lenkijoje XVI amžiuje vyravo pažiūra, kad tauta – tai feodalai, didikai ir bajorai. Liaudis į tautos sąvoką nebuvo įjungiama. Be to, tauta buvo tapatinama su valstybe.

Kalba neįėjo į tautos sąvoką, nebuvo laikoma esminiu dalyku. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę įvairių tautybių žmonės neretai buvo vadinami tiesiog lietuviais. Feodalai, vadindami save lietuviais, kalbėdavo kitomis kalbomis, daugiausia lenkiškai. Daukša išsiskiria iš amžininkų, ypač Lietuvos feodalų, daug gilesniu tautiniu sąmoningumu, nauja tautos koncepcija.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!