Knygos ir filmo „Ponas Tadas“ recenzija

Knygos ir filmo „Ponas Tadas“ recenzija Miegas rojuje Adomas Mickevičius yra iškiliausia Vidurio Europos literatūros figūra. Šis genialus poetas yra glaudžiai susijęs su Lietuva savo gyvenimu ir kūryba, nors jo tautybė- lenkas. Adomas Mickevičius buvo romantikas sukūręs ne vieną garsų kūrinį, tačiau mums, lietuviams, bene svarbiausia yra jo poema „Ponas Tadas“. Pagal šią knygą lenkų režisierius Andrzej Wajda 1999-aisiais metais pastatė filmą. Knygoje ir filme yra dvi aiškios temos: meilės (šalutinė) ir laisvės (pagrindinė), kurias aptarsiu remdamasi sutrumpintu 1998 metų Vilniaus leidyklos „Vaga“ variantu (iš lenkų kalbos vertė Agnė Iešmantaitė) ir režisieriaus Andrzej Wajda 1999-aisiais metais pastatytu filmu „Pan Tadeusz“. Prieš žiūrėdama filmą, perskaičiau knygą ir man pasirodė, jog ji tikrai verta dėmesio. „Pone Tade“ veiksmas vyksta 1811-1812 metais Lietuvoje. Viskas prasideda, kai mokslus baigęs Tadas grįžta namo pas savo namiškius ir visai netikėtai įsimyli dvi moteris: kilmingą ir turtingą damą Telimeną ir jauną bei nepaprastai gražią mergaitę Zosę. Tuo metu, kai didikai ir damos linksminasi, švenčia ir puotauja, kiti ginčijasi, kam priklauso pilis, tačiau jie nė nenumano, kad per Nemuną jau keliasi Napoleono armijos pulkai ir greitai jų linksmybės bus baigtos.žinoma, visa tai yra tik nedidelė dalis viso veiksmo vykusio filme ir knygoje, tačiau norėčiau labiau atkreipti visų dėmesį ne į turinį, o į knygos privalumus ir trūkumus. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad likau sužavėta „Ponu Tadu“ dėl daugybės nuostabių žodžių skirtų Lietuvai. Man patiko, kad autorius taip palankiai atsiliepia apie šalį, iš kurios yra kilęs. Tai paskatino mane didžiuotis srauniais Lietuvos upeliais, žaliomis pievomis ir tankiomis giriomis, pilnomis įvairių gėrybių. Skaitydama supratau, kad grožimasi kiekvienu šalies kampeliu:“<...> Į tuos laukus derlingus, pasėliais spalvotus,/ Paauksintų kviečių, balkšvų rugelių plotus,/ Kur gintarinės svėrės, kaip pusnis grikučiai <...>“. labai apsidžiaugiau, jog ir filme nuostabių gamtos vaizdų, įspūdingo grožio pilių ir namų. Antra, kas man patiko, yra knygos veikėjai. Jie visi labai skirtingi, kiekvienas turi aiškų charakterį ir požiūrį į tam tikrus dalykus. Manau, labiausiai iš visų man patiko Zosė, nes ši mergaitė man pasirodė labai nuoširdi, naivi, vaikiška ir maloni. Taip pat ir aktorė, filme „Pan Tadeusz“ vaidinusi Zosę, buvo parinkta puikiai (ją vaidino Alicja Bachleda-Curus), nes tokią aš ją ir įsivaizdavau: jauną, gražią, smulkaus kūno sudėjimo, rudų akių ir ilgų šviesių plaukų. Ši veikėja yra tikras moteriškumo įsikūnijimas ir grožio idealas. Tiesiog negaliu nepaminėti, kaip man patiko nuostabi Zosės ir Tado meilės istorija. Net pirmasis jų susitikimas buvo ypatingas, atrodė, jog Tadas pamilo Zosę iš pirmo žvilgsnio: „ Lengvutė ir šviesi kaip (400ž.) spindulys įskrido.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!