Klasikinio modernizmo kryptys

Klasikinio modernizmo kryptys.
Modernizmas tai – XX a. I pusės ir vidurio avangardinių meno krypčių visuma. Tuo laikotarpiu vėlgi vyksta svarbūs pokyčiai žmonių mąstysenoje, suteikiantys meno kūriniams visiškai naujas ir neįprastas formas. Industrializacija, I-ojo Pasaulinio karo išgyvenimai, naujos mokslo teorijos intensyvino naujų raiškos būdų paieškas dailėje.
Dailininkų mąstysenoje įsitvirtino suvokimas, kad regimojo pasaulio formos yra reliatyvios, jos priklauso nuo žmogaus akies struktūros, daiktų fizikinės sudėties, nuo žmogaus asmeninės patirties ir mąstymo ypatybių. Todėl buvo pereita prie naujų, subjektyvių meninės raiškos būdų, atspindinčių dvasinę žmogaus situaciją pakitusiame pasaulyje. Savo kūriniais dailininkai bandė atsakyti į paaštrėjusius egzistencijos klausimus.
Pagrindiniai modernistinio meno bruožai.
• Naujumo siekis ir tradicijų neigimas.
• Minties reiškimas abstrahuotu pavidalu, atsisakymas imituoti regimąsias formas.
• Menas suvokiamas ne kaip pasaulio atspindys, o kaip vidinio žmogaus pasaulio išraiška.
Modernizmas yra skirstomas į du etapus: klasikinį (trukusį iki II pasaulinio karo) bei vėlyvąjį (trukusį nuo pokario iki 7 dešimtmečio II pusės). Klasikinis modernizmas formavosi V. Europoje, o vėlyvasis – JAV.
Svarbiausios klasikinio modernistinio meno kryptys: fovizmas, ekspresionizmas, kubizmas, futurizmas, abstrakcionizmas, dada, siurrealizmas.
Pirmoji stambi kryptis XX a. pradžios dailėje yra ekspresionizmas. Ryškiai prieštaraudamas impresionizmui, ekspresionizmas supriešino „nenatūralias“ spalvas ir deformuotas formas su įprastinėmis, versdamas suabejoti viskuo, kas įprasta.
Jei impresionistai siekė įamžinti unikalius išorinio pasaulio sukeltus įspūdžius, tai ekspresionistai – perteikti individualius jausmus bei išgyvenimus. Skiriamasis ekspresionizmo bruožas – subjektyvių emocijų raiška. Šios meno krypties ištakų galime ieškoti simbolizme, V. Van Gogho darbuose. Ekspresionizmas turėjo polinkį į hiperbolizaciją, buvo „apnuoginamos“ tamsiosios žmogaus egzistencijos pusės, iškeliami socialiniai skauduliai. Dailininkai troško žvelgti tiesiai į plikus gyvenimo faktus, reikšti užuojautą atstumtiesiems ir bjauriesiems, juos jaudino žmonių skurdas, kančios, stiprūs jausmai, smurtas, aistros.
Ši kryptis susiformavo Vokietijoje. Dvi grupuotės „Tiltas“ (Drezdene) ir „Mėlynasis raitelis“ (Miunchene) buvo pagrindinės Vokiečių ekspresionizmo atstovės.
1905 m. birželio 7 dieną Drezdene keturi architektūros studentai vokiečiai Fritzas Bleylas (1880–1966), Erichas Heckelis (1883–1970), Ernstas Ludwigas Kirchneris (1880–1938) ir Karlas Schmidtas-Rottluffas (1884–1976) įsteigė menininkų grupuotę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!