Klasikinės ekonomikos pradžia

1.Ekonomikos mokslo objektas, istorinė retrospektyva( trys laikotarpiai).
1.1 Ekonominiai mokymai iki rinkos ekonomikos. Nuo 4000m. iki m.e.iki IVX am. Apima antiką ir viduramžius kuriems būdinga natūrinis ūkis, o gamyba nenaši.
Ekonomikos mokslas nesusiformavęs o ekon. mintis reiškia filosofai bei valstybės veikėjai. Žymiausi Antikos laikotarpio veikėjai – Platonas, Aristotelis, Ciceronas, Seneka, Markas Aurelijus ir kt. Tam laikotarpiui būdinga vergovinės santvarkos ir natūrinio ūkio idealizavimas. Ekonominės minties reiškėjų teiginiai rėmėsi etikos, moralės normomis ir buvo nukreiptos prieš stambias prekybines operacijas. Pinigų paskirtis buvo tik mainomoji, tačiau buvo teigiama kad pinigai iškreipia prekės kainą. Prabanga buvo smerkiama, neigiama palūkanų ėmimas. Buvo kalbama apie teisingą prekės kainą kuri paremta darbo sąnaudomis. Anks. Viduramžiais ekonominė mintis turėjo religinį atspalvį. Žymiausi veikėjai – Šv. Augustinas, Tomas Akvinietis. Ekonominė srovės-krikščioniškasis komunizmas(X-XII), kanonizmas(XII-XVI). Pagrindinės idėjos- įgimta žmonių lygybė, vergovės smerkimas, rankų darbo išaukštinimas, labdaringumo, dvasingumo skatinimas. Atsiradus perteklinei produkcijai ir dėl Kryžiaus žygių ekonominio suaktyvėjimo sparčiai augo prekyba. Pradėtos praktikuoti valstybės paskolos. Palūkanos nebuvo legalios, buvo renta už pinigų naudojimą. Kanonistams ypač rūpėjo teisingas darbo atlyginimas. Kainą turėjo lemti įdėtas darbas. Pinigai nevaisingi ir negali gimdyti pinigų, todėl tinka tik taupymui ir mainymui.
1.2 Nereguliuojamos rinkos ekonomikos raida ( nuo XVI iki XX amž.).
Kai iš Europos ekonomikos išstumiamas natūrinis ūkis, sukuriama pirmoji ekonominė teorija merkantilizmas. Tai pirminio kapitalo kaupimo laikotarpis. Pagrindiniai veikėjai- Tomas Manas, Džonas Lokas, Pjeras Buagilbergas ir kt. Merkantilizmui būdinga verslininkystė, prekybos skatinimas, palaikoma gamyba, siekiamas teigiamas prekybos balansas, importas, išskyrus žaliavas, ribojamas muitais o eksportas skatinamas, pinigai pripažįstami ne tik kaip kaupimo priemonė bet ir kaip cirkuliacijos priemonė. Vėliau pradėjo vystytis klasikinė politinė ekonomija. Jai būdingas ekonominis liberalizmas, visiškos laisvės principas. Šiuo laikotarpiu gamyba perauga į industrinę. Pagrindiniai veikėjai –Viljamas Petis, Fransua Kenė, Adamas Smitas, Karlas Marksas ir kt. Pagrindiniai klasikų teiginiai- tai protekcializmo kritika, smulkios prekės gamybos skatinimas, orentavimasis daugiau į gamybą, ignoruoja šalies išskirtinumą ir siekia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!