Klasikinė vokiečių filosofija. G. Hegelis

Biografai pasakoja, kad didysis mąstytojas, ryškiausias vokiečių filosofas – George Wilhelm Friedrich Hegel (1770 – 1831), gulėdamas mirties patale, su kartėliu prasitaręs, jog jo filosofijos nesupratęs niekas, išskyrus vieną žmogų, bet ir tas vienintelis galiausiai jos nesupratęs. „Vienintelis“ buvo pats Hegelis, nevilties akimirką prisipažinęs, kad jo mąstymas jam pačiam yra paslaptis. Tačiau jo filosofija pagrįsta paprastu ir net naiviu įsitikinimu, kad visa, kas yra, gali kiaurai peršviesti minties spindulys. Dvasiai, suvokusiai save pačią, pasiekusiai absoliučios savižinos pakopą, pasak paties Hegelio, nėra jokių paslapčių nei žmoguje, nei už jo. Hegelio filosofija pretenduoja į absoliutų minties grynumą ir skelbia, kad mintis yra alfa ir omega, kad būtis yra mąstymas, o kiekvieno daikto esmę sudaro sąvoka, todėl iš tikrųjų nesama nieko, kas būtų svetima minčiai, kas skleistųsi anapus jos kaip kažkokia paslaptinga nemintinė tikrovė. Aš manau, kad labai tiksliai apie Hegelio filosofijos tikslą yra pasakęs A. Šliogeris. Anot jo svarbiausią Hegelio kaip mąstytojo tikslą galima nusakyti šitaip: „... tai pastanga įsimąstyti į patį mąstymą, neapsunkintą jokios svetimybės, išvaikščioti grynos, dieviškai tyros ir skaidrios, tik vienai logikai paklūstančios minties teritoriją, žodžiu, aprašyti grynąją sąmonę, kur vienintelis valdovas ir vienintelis pavaldinys yra pati Grynoji Sąmonė ir jos gryniausieji pavidalai – Absoliuti Dvasia, Absoliuti Sąvoka, Absoliuti Idėja, Absoliutus Žinojimas, o Žmogus, Visuomenė ir Istorija yra jos savininkas.
Taigi pabandysiu įsigilinti į Hegelio mąstyseną, suprasti vystimosi sampratą jo filosofijoje, įsisąmoninti pamatinę didžiojo mąstytojo tiesą – žmogaus sąmonę, kaip ji „nuėjusi“ ilgą ir sunkų savipratos kelią suvokia save. Anot A. Šliogerio sąmonė suvokia, kad ji yra viskas, kad bet kokia svetimybė, bet koks daiktas, bet kokia kitabūtis „iš tikrųjų“ yra jos pačios kūrinys ir nuosavybė. Šitokią savo totalybę ir vienvaldystę grynoji sąmonė įtvirtina keturiuose lygmenyse: 1) kaip individualioji sąmonė, 2) kaip pažįstanti sąmonė, 3) kaip moralinė ir politinė, 4) kaip religinė sąmonė. Savipratos kelyje individualioji sąmonė pašalina juslinį daiktą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!