Kitų šalių konstitucijos

a) Daugiapartinės sistemos be dominuojančios partijos – klasikinis daugiapartinių sistemų atvejis, kuris reiškia kad nei viena politinė grupė neturi persvaros – visos yra maždaug vienodo pajėgumo. Esant tokiai sistemai vyriausybėje yra neišvengiamos koalicijos, partijos priverstos derėtis dėl susijungimo.
b) Daugiapartinės sistemos su dominuojančia partija – esant šiai sistemai viena partija turi aiškiai didesnę galią negu kitos, ir tai lemia stabilią vyriausybę.
c) “Blokinės” daugiapartinės sistemos – yra panašios į klasikines daugiapartines sistemas, tačiau nuo jų skiriasi ryškesnių poliarumu. Tai reiškia, kad partijos dažnai jungiasi į du priešingų vienas kitam blokų. Tokiu atveju sistema gali funkcionuoti kaip dvipartinė. Apskritai daugiapartinių sistemų tipai gali skirtis nuo “grynųjų” , nes jas įtakuoja tokie veiksniai kaip konkrečios valstybės infrastruktūra, jos specifika.
Politinių partijų statusą, jų paskirtį, steigimo bei funkcionavimo pagrindus nustato 1958 metų konstitucijos 4 straipsnis: “Politinės partijos ir grupės yra steigiamos piliečiams įgyvendinant savo rinkimų teisę. Jos turi gerbti tautinio suverenumo bei demokratijos principus. Jos turi laikytis principų, įtvirtintų šios konstitucijos 3 straipsnio paskutinėje pastraipoje”. Apskritai prancūzijos konstitucinė teisė reglamentuoja šį institutą gana laisvai ir apibendrintai – šalyje veikia “pranešimo sistema”, kuri reiškia, kad pranešimo faktas apie partijos įsteigimą laikomas teisiniu faktu, turinčių politinių-teisinių pasekmių. Kitaip sakant, prancūzijoje politinių partijų egzistavimas nepriklauso nuo kokio nors valstybinio organo sprendimo pripažinti ar nepripažinti politinę grupuote partija. Tokia politinių partijų steigimo laisvė lemė daugiapartinės sistemos atsiradimą šalyje. Šios sistemos pagrindas yra stambios visos šalies mastu veikiančios partijos ir junginiai, kurie aktyviai veikia visą šalies politinį mechanizmą bei šalies politikos kryptį. Partijų kiekis bei poliariškumas nuolat kinta, priklausomai nuo politinių realijų, tačiau išlieka partijų laisvo steigimo principas kurio deka egzistuoja ir daugiapartinė sistema. Ketvirtosios respublikos gyvavimo metais prancūzijoje buvo 3 partinė sistema – tarp daugelio smulkių junginių realią įtaką formuojant pirmasiąs vyriausybes turėjo socialistų, komunistų ir krikščionių demokratijos srovės tautinis respublikonų judėjimas. Po šalto karo pradžios 1947 metais komunistai buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!