Kilnaus žmogaus paveikslas Renesanso epochos literatūroje (rašinys)

Kilnaus žmogaus paveikslas Renesanso epochos literatūroje. Ši epocha padovanojo mums du didingus kūrinius, vienas iš jų, tai Mikolojo Husoviano parašyta „Gėsmė apie stumbrą“, o kitas, tai parašytas pagal užsakymą, Lietuvos didybės paminklas: Jono Radvano „Radviliada“. Jie abu du buvo padaryti, kad pagarsinti Lietuvą ir jos žmones, pasiruošę paaukoti savimi, kad išgėlbėti tevynę. Nors paveiklai yra labai panaši, bet kiekvienas iš rašytojų sugebėjo skirtingai apibūdinti vieni iš drąsiausių ir reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmonių.

Vytautas Didisys rodomas kūrinyje „Gėsmė apie stumbrą“ kaip puikus valdovas. Husovianas didžiajam kunigaikščiui pašlovinti skiria maždaug 160 eilučių epizodą, o tai yra apie septintądalį viso teksto, naudojamas epitetus, hiperbolizaciją ir kitus meninės raiškos priemonės. Gesmėje Vytautas neturi ydų. Jis idealiai atitinka Renesanso žmogaus aprašymui. Renesansas tai Antikos atgimimas, todėl šios epochos meno veikėjai labai daug skolino iš senųjų Graikų kūlturos. Pasak filosofo Platono, svarbiausios kilnaus žmogaus dorybės yra išmintingumas, teisingumas, drąsa ir susivaldymas. Viską tai turi Vytautas. Jis išmintingas ir narsus. Kunigaiščiui nėra jokių kliūčių. Priešingai, jis smerkė žmones už jų ištižimą ir laikė tai silpnumo ženklu. Vytauto išmintis atsiskleidžiamas tuo momentu, kai jis ruošia jaunus karius, nepaisant to, kad karo nėra. Vytautas puikiai supranta, kad žmonės visada turi būti pasirengę ginti savo šalį, nes nežinai, kada priešai užpuls. Dėl savo drąsos jo priešai bijo ir gerbia kunigaikštį. Pavyzdžiui, „Jo išsigandęs, lankus sulaužytus klojo totorius“, o „Turkas galiūnas tada didžias jam dovanas siuntė“. Apibendrinant galima sakyti, kad Huasoviano Vytautas, yra tikras kilnaus žmogaus pavyzdys.

Tačiau yra dar vienas Renesanso žmogaus paveikslas, kuris aprašytas Jono Radvano „Radviliadoje“ – Radvila. Jį autorius aprašo kaip narsų Lietuvos didiką ir gerą strategą. Radvila ne atsitiktinai „Tarp ariergardo karių ... pasirenka vietą“, didikas suprato, kad tenai jam bus legnviau valdyti karius. O žodžiai „Valdė minias kalbomis“ pabrėžia Radvilos oratorinę galią. Radvanas, skirtingai nei Husovianas, akcentuoja didiko aprangą. Daugiausiai jis išsiskiria jo skydą, ant kurio pavaizduotą visą Lietuvos istorija ir praeitų kartų žygdarbiai. Renesanso literatūros herojui svarbi savo valstybė, ir Radvila neišimtis. Radvanas iškelia patriotizmo idėją į absoliutą, kad ji tapo pagrindinė Radvilos charakterio ypatybė. Visą gyvenimą didikas tarnavo valstybei, aukodamas savo saugumu. Pats Radvila sakė, kad jo pagrindinis siekis „iškelti aukščiau tėvynės gerovę ir garbę“, o pagrindinė gyvenimo trokšta – žūti mūšyje, kovodamas už tėvynę. Net ir senatvėje Radvila vykdė savo tarnybą, nors jo draugai bandė pakesti jo sprendimą. Didikas mirė mūšyje, kaip ir norėjo. Būdamas mirtingai sužeistas, jis pradėjo melstis Dievui už tėvynę: “...Visagali prašau: pagailėjęs lietuvių, galingai Lietuvai dar dovanok ir skeptrą, ir garbę, ir šlovę!“. Tai rodo, kad Radvila yra tikras tevynės patriotas, kuris iš tikrųjų myli savo valstybę. Šis absoliutis patriotizmas yra pagrindinis vaizdų skirtumas tarp Vytauto ir Radvilos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!