Kenčiantis žmogus XX a. literatūroje

Kenčiantis žmogus XX a. literatūroje

XX a. buvo labai sudėtingas žmogui ir visai žmonijai laikotarpis. Įvykę du pasauliniai karai, paliko kiekvienam žmogui tai patyrusiam gilų randą. Karo metu įvyko daug sukrėtančių įvykių kaip – holokaustas, kankinimai, masiniai nekaltų žmonių žudymai, badas. Šie patirti įvykiai visą gyvenimą lieka žmogaus atmintyje, o tai gali paveikti ir jų asmenybę. Po karo taip pat nebuvo lengva, žmonės patyrė ekonominių nuostolių, gedėjo savo artimųjų kurie žuvo karo metu ir vis dar tvyrojo įtampa. Tad šis sudėtingas XX a. sukuria kenčiantį žmogų, kuris išgyvena daug skausmo bei baimės. Šiuos jausmus neretai rašytojai išreikšdavo savo kūriniuose. Savo kalbėjime kalbėsiu apie kenčiantį žmogų XX a. literatūroje.

Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva kenčia dėl emigracijos. Jį, kaip ir daugybę kitų žmonių, karas privertė pasitraukti į Vakarus. Priversta emigracija iš gimtosios šalies, gali suteikti psichologinę kančią, kurią jis taip pat patyrė. Tokia lemtis nebuvo svetima pačiam rašytojui A. Škėmai. Kūrinyje rašoma kaip pagrindinis veikėjas pasiilgsta lietuviškos architektūros, operų. Atskleidžiama tai, kad Amerikos visuomenei rūpi tik pinigai, pasilinksminimai ir pigus blizgesys. Ryšį su tėviške, leidžia pajusti tik motinos žiedas. Tačiau jį slepia baltos pirštinės – privalomas liftininko uniforma. Esama kančią emigracijoje atskleidžia ir jo darbas. Garšva dirba didžiausiame Niujorko viešbutyje - keltininku. Kiekvieną dieną praleidžia uždaroje patalpoje, darbe jis jautėsi prislėgtas, tapo tik numeriu 87, pamažu prarado savo tapatumą. Tačiau kasdienybės rutinai ir aplinkos gniuždymui jis priešinasi, kūrybinėmis pastangomis. Antanas Garšva poezijos rašymu troško įveikti mirtį, paliekant savo vardą literatūros istorijoje. Tačiau savo eilėraščius parašytus baltame lape dažnai suglamžydavo ir išmesdavo. Veikėjo kančią emigracijoje taip pat įrodo dažnas grįžimas mintimis į praeitį, kai Garšva dar gyveno Lietuvoje. Pasakojimas atskleidžia ne tik suskilusią ir sumišusią Garšvos asmenybę. Vis grįžtantys prisiminimai apie tėvus, vaikystę, pirmąją meilę liudija gimtosios žemės ilgesį. O gyvenimas svetimoje žemėje suteikia tik kančią, verčia jausti slegiančią nuotaiką ir ilgesį. Antanas Garšva save lygina su akacijos krūmu, kuris persodintas negali priaugti svetimoje dirvoje. Taigi Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas kenčia todėl, kad emigravęs į Ameriką jaučiasi svetimas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!