Kėdainiai – ne tik agurkų sostinė

Kėdainiai – ne tik agurkų sostinė Turinys I. Kėdainiai – ne tik agurkų sostinė..............................................................................3 II. Literatūra....................................................................................................................5 III. Papildoma informacija...............................................................................................6 Kėdainiai – ne tik agurkų miestas Kadais, o su tuo sutiktų daugelis, Kėdainiai buvo tik paprasčiausias, nereikšmingas ir patriarchalinis apskrities miestelis. Centre jis buvo juosiamas Nevėžio upės bei jo intako Smilgos. Stūksojo bene vien mediniai vienaukščiai ir dviaukščiai namukai. Na, senamiesčio centrinėje gatvėje galėjai pamatyti ir mūrinių pastatų. Miestas nepasižymėjo erdvumu: gatvės buvo siauros, duobėtos. Buvo galima išvysti ir karo trupinių: centrinėje Kėdainių gatvėje stūksojo keli karo nuniokotų pastatų griuvėsiai. Iš senyvos kartos pasakojimų, galima susidaryti nuomonę, jog Kėdainiai buvo agrarinis miestelis: pavasariais užplūsdavo žydinčių sodų dvelksmas, o vasarą – šviežių agurkų kvapas. Nenuostabu, kad miestas buvo ir tebėra vadinamas Lietuvos agurkų sostine! Tuo tarpu gyventojai – agurkiniai. „Agurkų sostine Kėdainiai praminti ne veltui. Čia net ir nederlingais metais ar per sausrą kėdainiškių ūkininkai išaugina puikių agurkų.“1 Ši tradicija perduodama iš kartos į kartą, o visa tai patvirtina, rengiama kiekvienais metais Agurkų šventė, kurios metu išrenkamas agurkų karalius. Taip pat tradiciškai kiekvieną vasarą sninga ledais. Visai smagu, kai Kėdainius aplanko žmonės iš visos Lietuvos. Paprastai vargu ar kas susidomėtų Kėdainių miestu, o šios rengiamos miesto tradicinės šventės skatina atvykti turistus, tuo pačiu pamatyti gražų bei pasikeitusį Lietuvos viduryje besipuikuojantį miestelį. Nenuostabu, kad atvykėliai, pamatę Kėdainius nustemba: „Dabar viskas kitaip!“ Iš seno apleisto miestelio virto į šiuolaikišką ir gana didelį Lietuvos pramonės miestą. Jau ir nuo Lietuvos nepriklausomybės laikų, Kėdainiai įgavo naujų ir modernių bruožų. Išaugusi ekonomika ir naujos statybos pakeitė miestą - jis ženkliai išsiplėtė. Tenykščiai tikrai nepažintų! Kadais apleistas Radvilų parkas tapo idealiai sutvarkytu ir lankomu kampeliu. Medinius namukus pakeitė penkiaaukščiai ir devynaukščiai namai. Pastatyta chemijos gamykla, autobusų stotis, naujos mokyklos, parduotuvės, muziejai ir begalę kitų visuomeninių pastatų. Pamažu Kėdainiai tapo gana dideliu šalies pramonės centru, kuriame gyvena daugiau nei 30 tūkstančių gyventojų. Ir tai dar ne viskas! Kiek vėliau atsirado dar įvairių gamybos cechų, daug šiuolaikiškų kavinių, modernių parduotuvių bei pasilinksminimo įstaigų, kuriose sutikti gali ne tik kėdainietį, bet ir vilnietį, kaunietį, ar net gi kitatautį. O tuo tik galima didžiuotis. Pagaliau mažas agrarinis miestelis žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. O kad Kėdainių įvaizdis neišblėstų, vis dar siekiama miesto idealybės: rekonstruojami architektūros paminklai, statomi nauji gyvenamųjų namų rajonai bei pramonės objektai. Miesto kompozicija žaisminga: seni pastatai derinami su naujais, bet senamiestyje vis dar išlieka bažnyčių stogai bei varpinių bokštai. Vieni Kėdainių piliečiai pripažįsta, kiti ne, jog miesto išgarsinimo ir jo atnaujinimo didelis indėlis yra ir V. Uspaskicho, garsaus verslininko bei politikos veikėjo. Beje, šiuo metu jis vertinamas neigiamai. Nenuostabu, kad Lietuvoje žiniasklaida bando išjuokti Kėdainius, kurie neva, priklausė garsiam politikos veikėjui, mat be jo, miestas kaip be rankų. Šiandieninės asociacijos su V. Uspaskichu yra tik laikinas reiškinys, juk po penkiasdešimties ar daugiau metų Kėdainių nevadins Uspaskicho kraštu, o atsimins visi vis dar kaip agurkų miestą. Kėdainiai, apart žiniasklaidos suformuoto fenomeno, jog iš agurkų sostinės, miestas tapo politikų ir verslininkų Meka, iš tiesų jis yra gana klestintis: įvairūs pastatai, pramonė – vadinasi, didėja piliečių pajamos, bei yra lankomas turistų. O lankyti yra dėl ko. Vien minint istoriją, vargu ar būtų galima apie kurį kitą, palyginus nedidelį miestą, su nuostaba kalbėti. Kėdainiai – vienas seniausių Lietuvos miestų, apie kurį pirmą kartą buvo užsiminta 1372 m. H. Vartbergės Livo­nijos kronikoje. 1614 m. Kėdainiai atiteko Kristupui Radvilai. Miestas išgyveno aukso amžių valdant Kristupui ir ­Jonušui Radviloms. Šiandien vidurio Lietuvos miesto senamiestis yra nuostabus: išlikusios keturios aikštės. Viena seniausių – Didžiosios rinkos aikštė, o šalia jos stūkso senieji pastatai ir rotušė, kuri yra viena iš trijų išlikusi visoje Lietuvoje. „Verta aplankyti Kėdainių senamiestį, pasivaikščioti istoriją menančiomis gatvelėmis, pajusti Radvilų miesto dvasią.“2 Kėdainiai šiandien iš kitų šalies miestų išsiskiria ir vienu mažiausiu respublikoje nedarbo lygiu bei sparčiai gerėjančia socialine gyventojų padėtimi, o taip pat ir turinčiu neblogai išvystytą miesto viešojo transporto sistemą, į rytus nuo miesto driekiasi „Via Baltica“ kelias. „Via Baltica“ - tarptautinis greitkelis, einantis nuo Prahos per Varšuvą, Lazdijus, Kauną, Rygą ir kt. Miesto pakraštyje yra Daukšių Sovietmečiu buvęs karinis aerodromas, kuris pagal pakilimo juostos plotį Lietuvoje yra ketvirtas. Rodos, prieš keliolika metų, beveik šalies centre, veikė rusų karinis aerodromas, vėliau - skraidymo mokymo centras, o dabar čia kuriamas tarsi šiuolaikiškas miestas su gatvėmis, pramogų zona, parkais ir net parduotuvėmis. Netoliese buvo ir karinė (raketinė) bazė, kurioje dabar miške įrengtas kliūčių ruožas ekstremalių pojūčių mėgėjams. Kėdainiais galime didžiuotis ir tuo, kad čia gimė ir gyveno žymūs žmonės: -XVI a. – kunigas, humanistas Mikalojus Daukša (mirė 1613), -Sausio 13-osios laisvės kovotojas Alvydas Kanapinskas (1952-1991), -Garsus rašytojas Česlovas Milošas (1911-2004), aprašęs įstabaus grožio slėnį už Kėdainių (Isos slėnis). - Kėdainių krašto garbės pilietė, garsi daktarė Teklė Bružaitė ir kt. Kažin ar kuris nors Lietuvos miestas galėtų prilygti savotiškam Kėdainių ir jo apylinkių grožiui. Per miestą vingiuoja didžiausia Vidurio Lietuvos upė – Nevėžis. Todėl kadais juo plaukdavo laivai į tuometinę Kėdainių prieplauką. Rajono gyventojų, bei jį aplankančių svečių mėgiamas Skinderiškio dendrologinis parkas, 1863 m. sukilėlių slėnis ir kapinės Šventybrastyje, 1863 m. sukilimo muziejus ir Tėvo Stanislovo unikalios kolekcijos Paberžėje, Šušvės kraštovaizdžio draustinis ir daugelis kitų vietų. Visgi, Kėdainiai, ne tik – „agurkichų“ miestas, bet ir svarbus Lietuvos pramonės bei tranzito miestas: garsėja trąšų ir cukraus gamyba, mėsos, konservų, ledų ir padažų gaminiais. Taip pat garsėja veikliais ir darbščiais žmonėmis, žinoma, kurių nemaža dalis augina agurkus. Miestą puošia apylinkės, kurios patrauklios senųjų dvarų, bažnyčių architektūra, gražiais parkais. Iš tiesų, kėdainiečiai moka didžiuotis ne tik skaniais agurkais, ledais ar įspūdingomis šventėmis, bet ir gražėjančiu senamiesčiu, kuris yra valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Daugelis atvykusių į Kėdainius negali atsistebėti tvarkingu miestu. Visa tai mus skatina būti šalies centru. Literatūra 1. Akiras – Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai, t.3, Kėdainių apskritis, Kėdainiai, 1934. 2. Burbulienė V. Kėdainiai and environs. K.,1998. 3. Burbulienė V. Kėdainių kraštas. K., 1998. 4. Išeiviai iš Lietuvos raginami grįžti į Kėdainius. Dainoras Lukas, "Kauno diena" 2005 rugsėjo mėn. 21 d. 13:40. [žiūrėta 2007 – 01 – 19]. Prieiga per internetą: 5. Grinevičius H. Kur stovėjo medinė cerkvelė? // Kėdainių garsas, 1992 04 07. 6. Kėdainiai. Kėdainių rajono pažintinio turizmo objektai. [žiūrėta 2007 – 01 – 19]. Prieiga per internetą: 7. Lietuvoje. Kėdainiai dingusio milijonieriaus nepasiilgo. [žiūrėta 2007 – 01 – 19 ].Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!