Panevėžio Respublikos gatvė

 Pagrindinė Panevėžio senamiesčio arterija Respublikos gatvė, kur ne kur padabinta sovietinės architektūros ,,šedevrais” iš betono ir stiklo, marga kaip minia Babelio bokšto papėdėje.
Panevėžys kairiajame Nevėžio upės krante pradėjo kurtis XVI amžiaus viduryje, tačiau Respublikos gatvė pravažiuojančių prekeivių buvo išvažinėta po dviejų šimtų metų. Ilgainiui miesto senbuviams ji tapo viena reikšmingiausių gatvių. Kaip kauniečiams Laisvės alėja.
Aštuntą dešimtį įpusėjusi panevėžietė nuo vaikystės prisimena, kaip šia gatve vakarais eidavo pasivaikščioti jos vyresnioji sesuo. Būtent Respublikos gatvės šaligatvius jaunimas “šlifavo” Prezidento Antano Smetonos valdomo laikais, populiari ji buvo ir sovietmečiu.
Jaunimas respublikos gatvėje, lyg ant Palangos tilto, skirdavo pasimatymus savaitgaliais ir šiokiadienių vakarais. Ir traukdavo į šokius Karininkų ramovėje.
Respublikos gatvės atkarpa nuo Klaipėdos iki Vasario 16-osios gatvės tinkama vieta laisvalaikiui paraleisti. Čia įsikūrusios galerijos, jaukios kavinės, grožio salonai, soliariumai, mažos parduotuvėlės, siūlančios dailįų interjero mažmožių, drabužių, gėlių.
XIX amžiaus viduryje ši Respublikos gatvės atkarpa vadinosi Kepėjų gatve. Joje stovėjo vienaaukščiai šiaudiniais stogais mediniai nameliai, primenantys tankiai sutupdytas kaimo trobas.
1881 metais kilus dideliam gaisrui, sudegė visi šioje gatvėje stovėję pastatai. Vėliau čia išaugo nauji namai. Gatvė iš Kepėjų buvo pervadinta į Bajorų ir tapo prestižine Panevėžyje.
Kampinis Respulikos ir Vasario 16-osios gatvių namas priklausė kunigaikščiui Povilui Puzinui. Istorikai turi prielaidą, kad realinės mokyklos steigimo iniciatorius P.Puzinas padarė išties bajorišką gestą ir, kol nebuvo pastatytas mokyklos pastatas, leido mokiniams mokytis namuose.
Sovietmečiu šiame pastate veikė valgykla. Jos pavadinimas “Ąžuoliukas” taip prilipo šiam namui, kad seni panevėžiečiai ir dabar jį taip tebevadina.
Dabar čia įsikūręs “Magnus” salonas ir modeliuotojos Audronės Bunikienės drabužių salonas.
Buvusi Sąjūdžio širdis
Respublikos 17-uoju numeriu pažymėtas namas statytas 1896 metais. Jo savininkas Ramas Šmoėlis karo metu dingo. Pokario metais neturintis šeimininko namas perėjo “Butų ūkio” žinion.
1983 metais vieną šio namo butų nuomojo Prekybos valdyba. Vėliau čia veikė blaivybės draugija. Sąjūdžio būstinė čia gavo patalpas 1988 metų pabaigoje, o kitąmet ir įsikūrė. Iš pradžių turėjo porą kambarių, paskui dar ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!