Kazio Borutos gyvenimas ir kūryba

intonacijos eilėraščio tipo, novatoriškų folklorinių romanų kūrėjas.
torius.
Marijampolės mokytojų seminarijoje. Nuo 1921m. bendradarbiavo
moksleivių žurnale “Aušrinė” ir kituose periodiniuose leidiniuose.
Eksternu išlaikęs baigiamuosius egzaminus, 1924m. Kauno universitete pradėjo studi-juoti literatūrą ir istoriją. Už vadovavimą Studentų socialistų draugijos surangtam protesto mitingui prieš mirties bausmės įstatymą 1925m. iš universiteto buvo pašalintas. 1926m. išvyko į Vieną, studijavo literatūrą ir filosofiją. 1927m. grįžo į Lietuvą. Netrukus buvo įkalintas, paskui ištremtas iš Lietuvos. Įsijungė į politinių emigrantų antifašistų veiklą. 1928m. Rygoje išleido literatūrinį almanachą “Audra”. Iš Latvijos ištremtas, 1928-1930m. studijavo Vienos universitete. 1930m. persikėlė į Berlyną. Prisidėjo prie antifašistinio žurnalo “Trečias frontas” įkūrimo ir aktyviai jame bendradarbiavo. 1931m. grįžo į Lietuvą. Redagavo literatūrinį almanachą “Darbas” (1932). 1933m. už antifašistinę veiklą nuteistas 4 metus kalėti, bet rašytojams rūpinantis, 1935m. amnestuotas. 1940m. prisidėjo prie žurnalo “Dienovidis” leidimo. Nuo 1941m. dirbo Lietuvos TSR Mokslų akademijoje. Hitlerinės okupacijos metais slėpė pabėgelius iš Vilniaus geto. 1946m. įsivėlė į antitarybinę veiklą, buvo suimtas, karinio tribunolo nuteistas. Kalintas Rasų lageryje prie Vilniaus, 1949m. amnestuotas. Ilgai negalėjo spausdintis, net vertimus pasirašinėjo svetimom pavardėm. 1957m. grąžintas i Rašytojų sąjungos narius. Jaunystėje triukšmingas kairysis, vėliau savo pažiūras keitė, bet išliko pricipingas antikonformistas, nusistatęs prieš bet kokią priespaudą ir diktatūrą. Gaivališka asmenybė, vidaus laisvės gynėjas, neprisitaikymo simbolis. Kūrybai taip pat būdinga laisvo žmogaus idealas, iššūkis inertiškai, bedvasei aplinkai, naujų tiesų ieškojimas, platūs užmojai.
Literatūrinę veiklą K. Boruta pradėjo eilėraščiais, kurie gaivališku ekspresyvumu, šiurkščia fraze, hiperbolizuotais kaimo stichijos vaizdais buvo artimi “Keturių vėjų” krypčiai. Pirmuosiuose eilėraščių rinkiniuose (“Alio!”, 1925; “Dainos apie svyruojančius gluosnius”, 1927) reiškiamas romantinis protestas prieš buržuažistinę santvarkos tikrovę. Rinkinys “Kryžių Lietuva” (Ryga, 1927), už kurio platinimą ir skaitymą Lietuvoje grėsė 5000 lt. bauda, išpopuliarino Borutą kaip vieną talentingiausių antifašistinės lietuvių lyrikos kūrėjų. Poezijos rinkiniuose “Duona kasdieninė” (1933), “Eilės ir poemos” (1938), “Kryžių Lietuva” (papildytas leid. 1940) pavaizdavo vargstančią liaudį, smerkė burž. priespaudą, faš. toerą. Pagrindinis Borutos lyrikos motyvas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!