Kazimieras Jelskis (1782-1867), Vyskupo Jeronimo Stroinovskio antkapis Vilniaus Šv.Jono bažnyčioje

1825m. Vilniaus universiteto rektorius V.Pelikanas sudarė komisiją patikrinti Šv.Jono bažnyčios būklę, kad būtų sukliudyta jai nykti. Komisiją sudarė profesoriai S.Malevskis, M.Polinskis, kunigas T.Kundzičius, ir J.Hrinevičius, bei architektas K.Podčiašinskis. Jie vienbalsiai nutarę, kad bažnyčią reikia ne pertvarkyti, o kardinaliai rekonstruoti, kadangi esanti tamsi, niūri, altorių skulptūros ir lipdiniai purvini. Svarbiausia – jos barokinis stilius visiškai nebepatenkina ne vien komisijos narių skonio, bet ir plačiausių gyventojų masių. Pagal šį komisijos sprendimą rektorius pavedė K.Podčiašinskiui sudaryti konkrečią bažnyčios rekonstrukcijos programą ir jos darbų sąmatą. Šiuos duomenis K.Podčiašinskis pateikė rektoriui 1826m. vasario 19d.
Pagal rekonstrukcijos programą bažnyčia kardinaliai pasikeitė. Buvo pašalinta daugybė čia buvusių altorių, užtinkuotos freskos, nukapoti lipdiniai, pašalinta sakykla, dirbtinis marmuras pakeistas vietiniu kalkių skiediniu, rekonstruotas bažnyčios pietinis fasadas, įkomponuojant ten 4 korintines kolonas ir kt. Rekonstrukcija sukėlė nemažą pasipiktinimą.
Nukapojus nuo bažnyčios sienų turtingus barokinius altorius, matyt, ir pats K.Podčiašinskis pastebėjo, kad bažnyčios vidus pasidarė tuščias ir nykus, ypač greta paliktų presbiterijoje altorių. Sienų plokštumos pasidarė didesnės, jas reikėjo kuo nors padengti. Atsirado puiki proga : 1827m. universiteto profesorių taryboje kilo mintis Šv.Jono bažnyčioje pastatyti paminklą buvusiam Universiteto rektoriui bei vyskupui Jeronimui Stroinovskiui. Paminklui vietą parinko K.Podčiašinskis – prie šiaurinės navos sienos, kus stovėjo išgriautas Švč.Trejybės altorius. Architektūrinį paminklo projektą sudarė taip pat pats K.Podčiašinskis, siekdamas išnaudoti kuo didesnį tuščios sienos plotą, o kaip pagrindą jo architektūriniam sprendimui pritaikė labai populiarų lietuviškoje architektūroje serlijanos motyvą, kurį jis jau 1827m. buvo panaudojęs tuščioje Universiteto išorės sienoje, išgriautų pastatų vietoje.
Projektui iškart imtos rinkti lėšos. Tai buvo viena pirmųjų tokio grupinės mecenatystės pobūdžio iniciatyvų Lietuvoje. Grafas Adomas Chreptavičius savo Višnevo fabrike apsiėmė išlieti pagal pateiktą formą geležinę plokštę su vyskupo herbu. Kai kurios medžiagos (pvz. Balto marmuro plokštė įrašui) buvo atgabentos iš Peterburgo. Figūrinius ir dekoratyvinius lipdinius bei J.Stroinovskio biustą sukurti pasisiūlė ar buvo pakviestas K.Jelskis. 1828m. lapkričio 10d. Po gedulingų pamaldų už vyskupo J.Stroinovskio vėlę,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!