Kauno gyventojų informuotumas apie paukščių gripą, panaudojant apklausą telefonu

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS KATEDRA Kauno gyventojų informuotumas apie paukščių gripą, panaudojant apklausą telefonu Taikomosios sociologijos individualusis namų darbas Parengė: SM – 4/2 gr. stud. Jevgenija Liubimova Mantas Mažeika Vaida Muleronkaitė Tikrino: dr. Irena Luobikienė KAUNAS, 2006 TURINYS ĮVADAS 3 1. TYRIMO METODIKA 4 1.1. Apklausos telefonu samprata 4 1.2. Apklausos telefonu ypatumai 4 1.3. Tyrimo kontingento pasirinkimas 5 1.4. Apklausos telefonu klausimynas 5 2. REZULTATŲ ANALIZĖ 6 IŠVADOS 8 LITERATŪRA 9 PRIEDAI 10 ĮVADAS Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Paukščių gripu gali užsikrėsti ir kiti gyvūnai bei žmonės. Šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia H5N1 paukščių gripo virusas (4). Nuo 2003 – ųjų metų paukščių gripo viruso H5N1 židiniai buvo užregistruoti kai kuriose Azijos šalyse: Tailande, Vietname, Indonezijoje, Taivane ir kt. (2). O per pastaruosius kelis mėnesius paukščių gripo atvejai buvo užfiksuoti ir keliose Europos šalyse: Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje ir kt. Lietuvai paukščių gripo grėsmė iškilo, kai Baltijos jūroje Riūgeno saloje buvo rastos dvi nugaišusios nuo H5N1 viruso gulbės. Be to, artėjant pavasariui, vis daugiau paukščių grįžta iš Pietų, o tai dar labiau padidina paukščių gripo paplitimo riziką Lietuvoje. Todėl šiai dienai yra itin aktualu, kad Lietuvos gyventojai būtų laiku ir pakankamai informuoti apie šį sparčiai plintantį virusą, atsargumo priemones, kurių reikėtų imtis, siekiant apsisaugoti nuo mirtinos gripo atmainos bei išvengti masinės panikos. Darbo tikslas – remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyti Kauno gyventojų informuotumo apie paukščių gripą lygį. Darbo uždaviniai: 1) apibrėžti apklausos telefonu sąvoką, jos ypatumus; 2) pasirinkti tyrimo kontingentą; 3) sudaryti tyrimo anketą; 4) atlikti tyrimą, pritaikius apklausos telefonu metodą. Tyrimo objektas – Kauno miesto savivaldybės gyventojai, esantys Lietuvos Telekomo abonentais. Tyrimo dalykas – gyventojų informuotumas. Tyrimo metodika – apklausa telefonu. Darbo metodika – mokslinės literatūros analizė. 1. TYRIMO METODIKA 1.1. Apklausos telefonu samprata Apklausa – tai susistemintas informacijos iš respondentų rinkimas, naudojant anketą. Tai yra plačiai paplitęs tyrimo metodas, kuriuo tiriamos nuostatos, nuomonės, žinios. Metodo ypatingą populiarumą lemia apklausos atlikimo paprastumas, pigumas, galimybė greitai ir lengvai surinkti daug duomenų (3). Skiriamos tokios apklausos rūšys: interviu, ekspertų apklausa, apklausa paštu, internetu, telefonu (5). Telefoninė apklausa – tai duomenų rinkimo metodas, kai interviuotojas su respondentu bendrauja ne tiesiogiai, o telefonu, pagal iš anksto paruoštą klausimyną. Telefoninis interviu pagal respondentų tipą skirstomas į interviu su fiziniais asmenimis (miesto gyventojai, tam tikros prekės vartotojai ir pan.) ir interviu su juridiniais asmenimis (vadovais, vadybininkais ir. t. t.) (11). R. Tidikis (6, p. 469) pabrėžia, kad telefoninis interviu naudojamas norint surinkti informaciją apie vykstančius ar vykusius įvykius, tiriant visuomeninę nuomonę. Ši apklausa tinkama ir tokiose situacijose, kai rezultatai turi būti gauti per itin trumpą laiką. Daugeliu atvejų respondentai yra parenkami visiškai atsitiktinai, skambinant atsitiktiniais numeriais. Telefoninė apklausa gali būti vykdoma kaip atskiras tyrimas arba kaip mišraus tyrimo dalis, pavyzdžiui, telefonu galima atlikti pirminę respondentų atranką, o vėliau taikyti akivaizdinę apklausą. Telefoninės gyventojų apklausos atveju visada reikia atsižvelgti į tai, kad ne su visais gyventojais galima susisiekti telefonu (9). 1.2. Apklausos telefonu ypatumai Daugelis autorių kaip pagrindinius apklausos telefonu privalumus nurodo operatyvumą ir pigumą. Operatyvumas yra ypač svarbus tiriant greitai besikeičiančias situacijas. Apklausos telefonu metodas patogus ir tuo, kad jeigu respondentas nesuprato klausimo, interviuotojas gali jį paaiškinti. Be to, interviuotojo įtaka respondento atsakymams yra mažesnė negu tiesioginio interviu metu (5). Telefoninė apklausa turi ir savų trūkumų. Visų pirma, klausimyno glaudumas, ribotas pateikiamų atvirų klausimų skaičius. Į anketą negali būti įtraukiami labai asmeniški arba sudėtingos formuluotės klausimai (10, p. 208). Antra, ribota klausimų tematika. Ir trečia, netiesioginis bendravimas su respondentu sąlygoja negalėjimą pateikti vizualios medžiagos (3). 1.3. Tyrimo kontingento pasirinkimas Pagrindinis respondentams keliamas kriterijus – amžius. Tiriamieji turi būti ne jaunesni kaip 18 metų. Pilnametystės sulaukęs žmogus įgyja visas piliečio teises ir pareigas, todėl jo žinios, interesai ir požiūris į paukščių gripą gali radikaliai skirtis nuo asmenų iki 18-os metų (pastariesiems tokia problema gali būti visiškai neaktuali ir neįdomi). Tyrimo metu buvo apklausti dešimt keliamą kriterijų atitinkančių Kauno miesto Lietuvos Telekomo abonentų. Tiriamųjų imčiai sudaryti buvo naudojama Kauno apskrities įmonių ir gyventojų 2002 metų telefonų knyga „Info+“, kurioje Lietuvos Telekomo abonentai yra išdėstyti abėcėlės tvarka. Respondentai buvo atrenkami atsitiktinai iš Kauno miesto savivaldybės gyventojų telefonų sąrašo – iš kiekvieno telefonų sąrašo puslapio pirmas abonentas. Tyrimas vyko 2006 metais vasario 19 dieną (sekmadienį) 1600 val. Kauno mieste. Iš fiksuoto ryšio telefono buvo skambinta 37 telefonų numeriais. Iš jų: • 10 abonentų (7 moterys ir 3 vyrai) mielai sutiko atsakyti į pateikiamus klausimus; • 5 abonentai atsisakė dalyvauti apklausoje ir nutraukė pokalbį, padėdami ragelį; • 4 atvejais pokalbis buvo priverstinai baigtas, nes atsiliepė asmuo iki 18 metų, kai nei vieno suaugusiojo nebuvo namie; • su 18 abonentų nepavyko susisiekti (3 – telefonų linija buvo užimta, 7 – visiškai nekėlė ragelio, 8 – abonento telefono numeris neegzistavo). 1.4. Klausimynas Tyrimui atlikti buvo naudojama pačių tyrėjų sukurta anketa. Ją sudaro 8 klausimai, iš kurių trys (nr. 1, 4, 7) – uždaro tipo ir penki (nr. 2, 3, 5, 6, 8) – atviro tipo. Pirmieji du anketos klausimai skirti asmeninei informacijai apie žmogų surinkti. Likusieji klausimai (nr. 3 – 8) skirti tyrimo temai atskleisti: • nr. 3 – atskleidžia problemos aktualumą žmogui, • nr. 4 – parodo šaltinius, iš kurių žmogus renkasi jį dominančią informaciją, • nr. 5 – reprezentuoja žmogaus nuomonę apie gaunamos informacijos gausą, • nr. 6 – atskleidžia kodėl nagrinėjama tema nėra aktuali žmogui, • nr. 7 – 8 – įvertina žmogaus žinias apie paukščių gripą (žr. priedą). Jeigu žmogus į klausimą nr. 3 „Ar Jūs sekate informaciją apie paukščių gripą ir jo protrūkius pasaulyje?“ atsako neigiamai, tuomet yra pereinama prie klausimo nr. 6. Tuo atveju, jeigu į klausimą nr. 3 atsakoma teigiamai, klausimas nr. 6 praleidžiamas. 2. rezultatų analizė Atsitiktinės atrankos būdu į tiriamųjų imtį pateko asmenys nuo 19 iki 71 metų. Jų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį pavaizduotas 1 pav. 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį Pusė apklaustųjų, kurių amžiaus vidurkis yra 41 metai, nuolat seka informaciją apie vis naujus paukščių gripo atvejus. Tai rodo, kad žmonės nėra abejingi šiai problemai, keliančiai grėsmę visam pasauliui. Penktadalis apklaustųjų, kurie priklauso 18 – 25 metų amžiaus grupei, teigė, kad dėl laiko stokos tik karts nuo karto domisi žiniasklaidoje pasirodančia informacija. Ir tik trys apklaustieji visiškai neseka informacijos apie paukščių gripą dėl dviejų pagrindinių priežasčių: 1) du apklaustieji (66 – 75 metų) mano, kad paukščių gripas jokiu būdu nepasieks Lietuvos; 2) vienas respondentas (20 m.) teigė, kad visa tai yra didelis išpūstas burbulas, nes farmacijos kompanijos nori tik pasipelnyti iš žmonių (2 pav.). 2 pav. Gyventojų domėjimasis informacija apie paukščių gripą Du vyresnio amžiaus apklaustieji (nuo 46 metų) informaciją apie paukščių gripą seka tik per televiziją. Jie teigia, kad nėra patenkinti informacijos gausa, skundžiasi jos konkretumu. Galima daryti prielaidą, jog taip yra dėl to, kad šie respondentai naudojasi tik vienu informacijos šaltiniu. Tuo tarpu likusieji 5 tiriamieji (iki 45 metų) informaciją gauna ne tik iš televizijos, bet ir kitų šaltinių – interneto, spaudos, radijo, kitų žmonių. Šie apklaustieji teigia, kad gauna pakankamai informacijos. Pusė apklaustųjų nežino paukščių gripo simptomų. Tai sąlygoja informacijos stoka arba visiškas šios problemos ignoravimas. Priešingai, žmonės, nuolat sekantys žiniasklaidoje pasirodančią informaciją, tvirtina žinantys paukščių gripo simptomus. Taip pat buvo pastebėta tokia tendencija, kad žmonės, kurie mažai informuoti apie paukščių gripą, pateikia tik vieną, jų manymu pagrindinę, atsargumo priemonę – atsisakymą vartoti paukštienos produktus. Labiau informuoti žmonės be šios atsargumo priemonės pateikia dar kelias: masinių žmonių susibūrimo vietų, lankymosi paukščių turguose ir ūkiuose, kontakto su paukščiais vengimas, laikymasis pagrindinių higienos reikalavimų. IŠVADOS 1) Tyrimo atlikimui panaudoję apklausą telefonu, pastebėjome esminius šio metodo privalumus: • atliekant apklausą telefonu sumažėja tyrėjo ir respondento jaudulys; • tyrimas nereikalauja daug laiko – pokalbis trunka vos kelias minutes. Taip pat išskyrėme ir kelis trūkumus: • interviuotojas gali patirti nepatogumo jausmą, nes trukdomas respondento laikas. Pasitaikė atvejų, kai tiriamasis, nors ir sutiko dalyvauti apklausoje, į klausimus atsakinėjo labai greitai ir trumpai, norėdamas kuo greičiau baigti pokalbį; • pasitaikė atvejų, kai su respondentu nepavyko susisiekti fiksuoto ryšio telefonu, nes daugelis žmonių jau yra atsisakę Lietuvos Telekomo teikiamos paslaugos; • ribotas klausimų skaičius įtakojo temos siaurumą. Supratome, kad apklausos telefonu metodas yra daugeliu atvejų patogus, tačiau reikėtų daugiau kreipti dėmesį į pačią temą (ar temai atskleisti reikia sudaryti didelę ir sudėtingą arba, priešingai, labai paprastą ir trumpą anketą), keliamus tyrimo reikalavimus (ar tyrimas turi būti atliktas greitai, ar terminas yra kiek ilgesnis, lėšų ribotumas ir pan.), kontingentą (ar tiriamieji yra vaikai, ar paaugliai, ar studentai, ar senyvo amžiaus žmonės). 2) Atlikus apklausą telefonu ir išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, kad nors pusė visų apklaustųjų negalėjo išvardyti paukščių gripo simptomų, tačiau beveik visi nurodė kokių priemonių imtųsi, jei šis virusas pasiektų Lietuvą. Ne visi, bet dauguma apklaustųjų, noriai seka pasirodančią informaciją apie paukščių gripą. Taigi būtų galima teigti, kad Kauno miesto gyventojų informuotumas yra vidutinio lygio, todėl kyla nedidelis nerimas tarp gyventojų. Norint pakelti gyventojų informuotumo lygį, Kauno miesto savivaldybėj siūlytume išleisti didelio tiražo lankstinukų, kur detaliai būtų aprašyti ligos simptomai, plitimo keliai, atsargumo priemonės ir pan. Be to, televizijoje galėtų rodyti daugiau laidų, kur būtų diskutuojama būtent apie šią ligą. LITERATŪRA 1. Čiplytė, J. V. Kas yra sociologija? Švietėjiškas leidinys visuomenei. I dalis. Vilnius: Homo liber, 2001. 48 p. 2. Ivanauskienė, Orina. Paukščių gripas. Iš Kauno VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus [žiūrėta 2006 – 02 – 22]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!