Katiliškio konspektai

 MARIUS KATILIŠKIS (tikr. ALBINAS MARIUS VAITKUS) (1914-1980) Prozininkas. Gimė Gruzdžiuose, Šiaulių apskrityje. Žagarėje baigė progimnaziją, dirbo bibliotekos vedėju Pasvalyje. 1944 m. Katiliš­kis pasitraukė į Vokietiją. Čia kurį laiką studijavo meną Freiburge. 1948 m. Vokietijoje išleido pirmąjį novelių rinkinį „Prasilenkimo valanda“. 1949 m. rašytojas emigravo į JAV ir įsikūrė Čikagoje, kur sunkiai dirbo įvairiuose fabrikuose, o po darbo rašė - taip radosi novelių rinkiniai „Šventadienis už miesto“ (1963), „Apsakymai“ (1975), romanai „Užuovė­ja“ (1952), „Miškais ateina ruduo“ (1957), „Išėjusiems negrįžti“ (1958), „Pirmadienis Emerald gatvėje“ (1993). Mariaus Katiliškio pasakojimas apie Šiaurės Lietuvos kaimą pagrįstas realistinės lietuvių epikos tradicija. Rašytojui buvo svetimas didmiesčio gyvenimas, kan­kino Lietuvos ilgesys, todėl nusipirko žemės Lemon- te, netoli Čikagos, kur pats pasistatė namą, pasisodi­no medžių ir pasijuto arčiau žemės. „Marių Katiliškį priimame kaip mūsų paminklą, vėliavą, herbą ar kitas relikvijas, atnaujinančias dvasią <...>, sukuriančias užuovėją nuo visų svetimybių ir negandų...“ Marius Katiliškis (1914-1980) Romane vaizduojamas tarpukario Lietuvos kaimo (Basiuliškių vienkiemio) gyvenimas– Romane „Miškais ateina ruduo“ kalbama tautinės lietuvio tapatybės, tradicinio kaimo gyvenimo nuosmukį. XXa. lietuvių rašytojas išeivis Epinis realistinis romanas „Miškais ateina ruduo“ * Šio romano, parašyto per šešias savaites, centre – autentiška miš­ko kirtėjo, grioviakasio, ūkininko berno patirtis. Autentiškas – tikras, paties patirtas. *Rašytojas autentiškai atskleidė tarpukario Lietuvos kaimo gyvenimą, žmonių moralinius nuopuolius. Katiliškis vaizduoja veikėjus morališkai netvirtus. Pasak kritikės Violetos Kelertienės, Katiliškis potekstėje norėtų pasakyti, kad Lietuvos žmonės dar nebuvo pasiruošę laisvei ir užtat jiems buvo lemta ją prarasti. Kūrinių apžvalga Autorius MARIUS KATILIŠKIS Kūriniai „MIŠKAIS ATEINA RUDUO“ Žanras Romanas Tematika Pagrindinė tema - miškas ir lietuvis. Joje išryškėja du siužeto planai: intriguojanti meilės istorija (Du meilės trikampiai. Tilius atsiduria tarp dviejų moterų - jaunatviškos, trapios Agnės ir patyrusios, aistringos Monikos. Neatsispyręs šeimininko žmonos Monikos žave­siui ir vilionėms, palieka jį mylinčią Agnę. Monika turi laviruoti tarp dviejų vyrų - teisėto, bet nekenčiamo sutuoktinio, turtingo ūkininko Petro Doveikos, ir jauno bei geidžiamo samdinio Tiliaus. Petras Doveika, sužinojęs apie žmonos neištikimybę, surezga keršto planą.) ir nepriklausomos Lietuvos ekonominio, socialinio ir dvasinio gyvenimo pokyčiai. Miško vaizdus galima laikyti kompozicine romano jungtimi. Trys miško naikinimo aprašy­mai - trys jo kančios etapai, liudijantys ir žmonių pasaulio pasikeitimus. Problematika Ar lietuvis psichologiškai pasirengęs atsiverti pasauliui, civilizacijai, laisvei? Kaip išsaugoti savo žemdirbių tautos archajišką etninę bei etinę kultūrą ir modernaus XX a. žmogaus pasaulėžiūrą, suvokimą, jog ir socialinė bei ekonominė pažanga, ir intelektinė kultūra neatsiejami nuo civilizacijos? Veikėjai Agnė užaugusi tarp miškų, ji atvira pasauliui, jos mintys skaidrios, be piktų kėslų, žodžiai nuoširdūs. Ji klausosi gamtos šauksmo ir pasiduoda jam. Tiliaus meilę Agnė priima pasi­tikėdama, atsiverdama, su sunkiai slepiamu džiaugsmu. Tiliui pasitraukus padūkusi, drąsi, kvatoklė Agnė tampa rami, susimąsčiusi, ji užsidaro savyje ir pasirenka kitą kelią - jau ne svaiginančios meilės, o blaivaus apskaičiavimo. Tilius taip pat užaugęs tarp miškų, tačiau svajoja išsiveržti iš uždaro kaimo gyvenimo. Jo svajonė - valdiška tarnyba, mato save vilkintį uniformą ir jam tai atrodo rimta ir solidu. Tačiau jam trūksta išsilavinimo, įtakingų užtarėjų, kurie padėtų įsitvirtinti. Jaunas vyras, kupinas jėgų ir norų, nieko nedaro, kad troškimai pildytųsi. Laukti, delsti, neapsispręsti, pasiduoti aplinkybėms ir dėl to kentėti - toks yra Tiliaus būdas. Jis priklausomas nuo aplinkybių ir stipresnių už jį žmonių, nuo savo prigimties. Jaunatviškai švelnius, romantiškus jausmus Agnei nuslopina Monikos aistra. Tilius ir Agnė tebėra kaimo bendruomenės atstovai, o ne savarankiškos individualybės, gebančios imtis atsakomybės už savo likimą. Monika baigusi aukštesniąją pienininkystės mokyklą į Virsnių kaimą atvyksta ne savo noru ir, verčiama gyvenimo aplinkybių, jame lieka. Virsnėse ji jaučiasi kaip kalėjime, kaimą supantis miškas jai atrodo svetimas ir bauginantis. Ji nusprendžia ištekėti už Do­veikos, pasiryžta kaip ponia, kaip šeimininkė gyventi jo ūkyje, nuo pasaulio atskirtame užkampyje. Kadangi gyvenime niekada pati negalėjo elgtis kaip nori, Monika su gaivališka jėga pasiima sau Tilių. Ši meilė be perspektyvos, abu tai jaučia. Doveikienė duoda Tiliui tai, ko negalėjo duoti Agnė, - subrendusios moters patirtį. Monikos meilė - nieko nepai­santi, akla, agresyvi. Galų gale ji pražudo juos abu. Petras Doveika - kietas, apsukrus, nenuolaidus, gobšus ir gudrus ūkininkas, nesiskaitan­tis su priemonėmis, kai nori pasiekti tikslą. Kadaise atėjęs į ūkį kaip nuolankus samdinys, dabar jis Basiuliškių sodybos šeimininkas, prasimušęs dar ir į viršaičius. „Eiti per gyvenimą ir laimėti“ - toks jo principas. Monika taip pat buvo jo didysis prizas už ilgus metus, kol karšino nemylimą žmoną. Jis vertino žmones kaip daiktus - ir Moniką įsigijo kaip brangų, vertingą daiktą, už kurį reikėjo pakloti ne vieną šimtinę. Doveika ir Monika, atėję į Basiuliškes iš kito pasaulio, įkūnija aktyvųjį naujų laikų pradą. Tačiau jie stokoja kultūros žmogaus intelekto ir moralės. Idėjos Žmonių noras prasigyventi, Lietuvos kelias į naują gyvenimą, didžiulė kaina už išėjimą į civilizuotą visuomenę. Žmonių likimas priklauso nuo gebėjimo vadovautis protu ir valdyti aistras. Pastabos „Romane „Miškais ateina ruduo“ gausu tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpio ženklų. Knygą galima skaityti kaip išplėstą metaforą apie lietuvio išėjimą iš miško, t. y. iš mitologinės sąmonės į istorinę. Mažas, miškuose pasimetęs Virsnių kaimelis tampa minia­tiūriniu visos Lietuvos modeliu. Romano pabaigoje trys prasminiai jo klodai - miško, žmogaus ir tautos istorinė lemtis - sugula į vieną. Tačiau didžiausia rašytojo sėkmė vis dėlto yra charakteriai - be galo gyvi, savaimingi ir taip aistringai trokštantys laimės, kad net negali smerkti jų, kai jie klysta. Elena Bukelienė. Marius Katiliškis: biografijos bruožai // Žiemgala. 2005, N r. 1 „Miškais ateina ruduo“ yra epinis realistinis kūrinys, artimas tradiciniam lietuvių romanui, tačiau sukąs moderniosios prozos link. Jam būdingos netikėtos metaforos, originalūs palyginimai, paralelizmai, laisvas kalbė­jimas. Rašytojas daug dėmesio skiria egzistencinių problemų įprasminimui, gamtos ir žmogaus vienovei. Romano „Miškais ateina ruduo“ ašis - lietuvis ir miškas. Katiliškis savo prigimtimi buvo tikras „miško tau­tos“ atstovas: jo vaikystės pasaulį supo „miškų lankas“, sodybą - paties sodinti medžiai. Kuriamas pasaulis ir jo žmonės gyvena gamtos laiko rėmuose. Jų dvasinis gyvenimas plėtojasi ir lemtis pildosi drauge su metų laikų kai­ta - nuo pavasarinio atgimimo iki rudens liepsnos. Žiema yra tik veikėjų nuojautose („Geriau negalvoti, kas bus žiemą,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!