Atsiskaitymas iš Mariaus Katiliškio

Atsiskaitymas iš M. Katiliškio Atsakykite į kl. 1. Remdamiesi rašytojo biografija ir parašytais kūriniais pagrįskite mintį, kad M. Katiliškiui visada buvo svarbus žmogaus ryšys su gamta.3 t. Rašytojui visad buvo svarbi gamta, miesčioniškas gyvenimo būdas jam buvo svetimas. Tad atvykus į JAV, autorius nusprendė palikti Čikagą ir persikraustė į Lemontą, kur galėjo vėl suartėti su gamta, grožėtis ja bei gyventi ramesnį gyvenimą. Gamta jam buvo svarbi ir vaikystėje. Taip pat gamtos tema yra plačiai plėtojama Katiliškio kūryboje. Kūrinyje „Miškais ateina ruduo“ metų laikų kaita tartum tampa paralele žmogaus gyvenimo kaitai (pavasarį gimsta meilė, artumas, o šąlant orui – abejingumas ir skausmas). Gamta tampa ne tik žmonių pragyvenimo šaltiniu, tačiau ir atspindi jų emocinę būklę, tampa jų užuovėja, ten randa sielos ramybė. 2. Anot kritiko Rimvydo Šilbajorio, kol žmogus neprievartauja gamtos, nesistengia kaip nors jos pakeisti, tol jaučiasi tvirtas. Pradėjęs keisti gamtą, irgi ima keistis, dažniausiai menkėja ir išsigimsta. Aptarkite žmogaus ir gamtos santykį, atskleistą romane. 3 t. Gamta kūrinyje vaizduojama kaip žmogaus ramybės šaltinis, saugantis jį nuo žiaurios aplinkos, už miško ribų tykančių negandų. Kaimo gyvenimas ramesnis ir tyresnis už miestietišką. Tad mėginant keisti gamtą, žalojant ją, siekiant iš jos pasipelnyti bei norint tapti tokiems, kokie yra miesto gyventojai, aukojama ramybė. Taip žmonės tampa hedonistais, praranda tikrąsias gyvenimo vertybes ir patiria daug skausmo. 3. Nusakykite romano temas. Įrodykite, kad jam būdingi du siužeto planai. Kokią reikšmę įgyja miško vaizdavimas romane? Kaip miško temą galima sieti su Baranausko ,,Anykščių šileliu“?4 t. Temos: meilė, žmogaus ir gamtos ryšys, namai, kaimo gyvenimas. 2 siužetai: 1)parodoma skausminga, jaunatviška meilė, žmonių santykis. 2)kalbama apie kaimo gyvenimo problemas, vis labiau miesčioniško gyvenimo būdo apgaubiamą kaimą, tarpukarį ir Lietuvą ištikusias problemas, keliamas nepriklausomybės klausimas. Miškas – žmogaus namai, kupini saugumo, meilės, jis tarytum įgauna sakralumo. Tai vienintelė vieta, kurioje žmonės išsaugo savo tikrumą, ji skiria žmogų nuo miesčioniškų pagundų. Taip pat miškas parodo žmogaus artumą su gamta, primena, jog tai yra jo prigimtis, žmogus yra gamtos dalis. Ši idėja ryški ir Baranausko kūrinyje. 4. Suformuluokite 2 romano problemas, turėdami galvoje du siužeto planus romane. 2t. 1) Ar nuoširdi meilė ir jautrumas gali nugalėti aistrą, žmogaus prigimtinį norą tenkinti savo gaivališkus poreikius? 2) Ar žmogus, veikiamas aplinkos, gali išlikti savimi? 5. Pagrįskite mintį, kad Tilius ir Agnė tebėra kaimo bendruomenės atstovai, o ne savarankiškos individualybės, gebančios imtis atsakomybės už savo likimą.2t. Veikėjų gyvenimas priklauso nuo kaimo aplinkybių. Jie nėra pakankamai brandūs tam, jog atsakytų už savo likimą. Agnė naivi, kitų vaikoma mergina, kuriai trūksta laisvės, o Tilius, nors ir sąmoningesnis, tačiau pasyvus svajotojas, kuris taip ir nesiima realių veiksmų. 6. Kaip M. Katiliškio romane kuriama Monikos ir Agnės opozicija. Kokius epitetus ir palyginimus autorius pasitelkia, siekdamas atskleist, kaip skirtingai reiškiasi jų moteriškumas.2t. • Vienas ryškiausių skirtumų matomas ties santykiu su gamta. Agnei miškas tampa neatskiriama jos dalimi, tai jos namai, ją džiugina saulė ir besiskleidžiantys pumpurai. Tačiau Moniką, priešingai, miškas erzina, čia ji jaučiasi kaip kalėjime, gyvena atskirą nuo gamtos gyvenimą, siekia išvažiuoti į miestą. • Monika jauna, graži, tvirto būdo mergina, Ji valdinga, aistringa, traukianti priešingos lyties atstovus, Tiliuje pažadina vyriškumą, iššaukia jo gaivališkumą. Jos meilė brandesnė nei Agnės, tačiau Monika nėra šviesus personažas, priešingai, ji apsukri materialistė, egoistė, nevertina šeimos, tad yra neištikima savo vyrui, gyvena neapykantoje dėl patogumo, turtinio išskaičiavimo. Kūrinyje tai atsiskleidžia perteikiant erdvę, kurioje Monika gyvena. Ji slogi, kupina nepasitenkinimo ir vienatvės. • Agnė jaunatviška ir naivi, priklausoma nuo kitų, tačiau jos širdis kupina nuoširdžios meilės gamtai, Tiliui, aplinkiniams. Jos širdy nėra pykčio ar nepasitenkinimo, ji rūpestinga, visad stengiasi Tilių paguosti. Meilės jausmai jai nauji, tad ji jaučiasi pakylėta. Agnė žingeidi, norinti pažinti pasaulį, paskęsti meilėje (sūpynių epizodas). Kūrinyje ji lyginama su žibuokle. 7. Išskirkite pagrindinius erdvės ir laiko ženklus romane, pakomentuokite uždarumo, ,,lankų“, ankštumo ir kitų erdvės ženklų prasmę, susiekite juos su romano veikėjų vertybėmis, likimais.4t. Kaimo, miško erdvė uždara, atskirta nuo miesto. Miestą ir kaimą jungia tik vienas, beveik nenaudojamas kelias. Tai, jog veikėjų gyvenimai yra supami ir veikiami gamtos, aiškiai parodo miško lanko įvaizdis, kuris tarytum įrėmina juos toje erdvėje. Tačiau šis uždarumas naudingas tiek Tiliui, Tiek Agnei, kadangi padeda išsaugoti savo meilę gamtai bei savitumą. Uždara ir Monikos namų erdvė, tačiau šiuo atveju ji slegianti, parodo jos nepasitenkinimą ir vienišumą. Kūrinio laikas prasideda pavasarį, o baigiasi rudenį. Taip aiškiai parodomas tragiškas dviejų jaunuolių meilės likimas. Pavasarį, atbudus gamtai, pražysta ir meilės jausmai, miškas žaliuoja ir džiugina, tačiau juo ateinant rudeniui, atšąla ir meilė, parodoma išdavystė ir skausmas, santykių pabaiga. 8. Suformuluokite remdamiesi M. Katiliškio romanu po vieną teiginį abiem temoms: ,,Kas nulemia žmogaus likimą?“, ,,Ką gali meilė?“2 t. • Žmogaus likimą gali nulemti aplinkiniai veiksniai. • Tiek skausminga, tiek pakyli meilė žmogų ugdo. Perskaitykite ištrauką ir atsakykite į kl.  O miškas kilo ir augo priešais, užimdamas vis didesnę ir didesnę regimojo pasaulio dalį. Kartą jį vežėsi tėvas iš giminių. Nuolat atsigręždamas, jis žiūrėjo ir stebėjosi, kaip žalias miškas pamažu tamsėjo, iki pasidarė juodas ir grėsmingas, lyg nakčiai įsigalėjus. Tokiame tiktai miške - manė jis tada, tesilaiko plėšikai ir žvėrys, nors, važiuojant per jį, klegėjo paukščiai, kvepėjo vangarykščiomis ir sakais ir ankstyvaisiais grybais. Viršūnės siūbavo, įsirėžusios mėlynėje, ir jame buvo linksma, šviesu ir gera. Vėliau, jiems tolstant, jis pasidarė mėlynas, paskui apsitraukė ūkanom ir jau prie namų besmilko siaura dūmų juostele. Jo vaikystės pasaulį talpniai, sandariai iš visų pusių juosė miškų padūmavęs lankas. Prieš lietų paryškėjąs, giedromis apsiblausęs ir virpąs kaitroje.     Dabar jis artėjo, ir priešingas reginys užvaldė jo širdį ir akis. Šmėklos ir raganos bėgo iš jo - juo jis artėjo. Miškas augo, miškas kilo, ėjo žalyn, aiškyn. Jau išsiskyrė pavieniai medžiai - tiesūs rusvi pušų liemenys, eglių dantys ir kai kur tarp jų balta beržo gyslelė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!