Monikos paveikslas Mariaus Katiliškio romane “Miškais ateina ruduo”

Monikos paveikslas Mariaus Katiliškio romane “Miškais ateina ruduo” Monika • Antroji romano moteris yra kiek vyresnė už Agnę. • Ištekėjusi už ūkininko Doveikos, tinkančio jai į tėvus. • Pienininkė. • „Monikos juodų plaukų pluošteliai, sulipę prakaitu išsipylusiu, lyg rasa rytmečio brėkšmoje ant vešlaus pievų atolo“. Jauna, graži • „Ji buvo moteris ir iš tokių, kurias galima palyginti su užvilkintu pavasariu, su pavėlavusiu augliumi, kurio alkiui ir rajumui nėra vardo ir panašumo aplinkoje“. Neklusnumas, savęs įvertinimas, valdingumas fiksuojamas palyginimais: • “Kaip ūkininko žmona”, • “kaip vienintelė, neprivalanti klausyti, bet galinti įsakinėti”. • Švelni ir nuoširdi • “Tikra gailestingoji sesuo”. Žavinti kitus vyrus • „O kaip jie žiūrėję į Moniką, tai net šiurpu daręsi. Apsilaižydami. Paima jos ranką, pakelia beveik iki smakro ir paskui pabučiuoja. Bučiuoja ilgai ir bučiuodami žiūri į akis iš pažemių. Visai ne taip, kaip moterys klebono ranką pasigavusios. O rankos ir pabučiavę dar tuojau nepaleidžia, bet laiko apgniaužę, pirštus čiupinėja ir vis — į akis“ • „Kaip patikusi šeimininkė? Naujoji šeimininkė. Ir tai skambėjo keistai, beveik nesuvokiamai. Kad tokia moteris galėtų būti jo šeimininke, jam pasirodė lygiai nepaprasta ir neįtikėtina, kaip turėti tokią merginą. Vaikščioti su ja, kalbėti. Gal net mylėti ją? Ji daug jaunesnė. Ir gražesnė. Jauniausia Doveikos dukterim ją palaikytum, ir tai nebūtų per daug“. Su vyru siejo tik šalti santykiai • Monika kreipiasi į Doveiką „jūs“, o ne „tu“. • „— Manai, kad lengva atsakyti kodėl? Eime į lovą, eime, mano mažute. — Palaukit, palaukit Doveika. Atimkit ranką. Ir taip jau šilta “. Nemylėjo vyro, jautė jam neapykantą • “Ją suėmė staigus ir baisus pyktis. Ji galėjo nežinia ką padaryti žmogui, gulinčiam už sienos. Ji neapkentė viso, kas buvo surišta su juomi. Visa, už ką jis pirko jos jaunystę ir kraują. Ir už tą jo begėdiška drąsą, ji manė, galėtų jį pasmaugti ir, ramiai palikusi, nueiti šalin”. Jautėsi vieniša • “Ji kankino save žiauriai, negailestingai, palikdama save vieną ir beginklę įaudrintos vaizduotės ir jausmų valiai. Ją supo, mėtė, nešė. Ją daužė į uolotus krantus, į aštrius akmenų luitus toji žiauriai įšėlusi jūra. O ji buvo viena ir nematė niekur išsigelbėjimo, šviesesnio kranto, lėkšto, ramaus, švelniai vilnių nulaižyto smėlyno. Ir apaugusio medžiais su paunksne ir užuovėja. Kuriame atsileistų įveržti raumenys, sudrėktų perdžiūvęs gomurys, ir palaiminga miego ranka užspaustų perštinčias akis”. Priėmė Tiliaus meilę • „Jo karštį ir aistrą ji priėmė su šaltu apskaičiavimu. Tačiau tas laikas atėjo staigiai ir greičiau, negu ji manė. Jis atėjo savo laiku – tada, kai turi ateiti. Taip, kaip ateina pavasaris“. Pažadino Tiliuje slypėjusią milžinišką jėgą •  „Jame pabudo gaivalas. Jis gėrė ir mušėsi. Ir stebėjosi tuo, ir su pasitenkinimu pagalvojo, jog anksčiau prie to niekaip nebūtų priėjęs. Nebūtų drįsęs — paprasčiausiai. Ir nejau tik dabar suaugo į vyrą ir pajuto jėgą? Tos jėgos tūnota ne vien raumenyse. Į jį žvelgė lūkestingos akys. Jo ilgėjosi ir tiesė rankas į jį. Tereikėjo tik nueiti ir pasiimti. Jis tik dabar tesužinojo, kaip baisiai buvo išsiilgęs moters“. Kovojanti, mylinti •  „Ir kodėl ji iš karto gali turėti patį geriausią ir kaip tik tą, kuris ir kitiems taip būtinas. Paverks, paliūdės ir susiras kitą. Ir tai nebus jai sunku. Monika sprendė kietai ir nesivaržydama. Ji turėjo siekti savo. Monika mylėjo“. Aistringa • „Kai ji apsikabina, jau tada jos nieks neatplėš. Ką padarė jos dantys! Galite pasižiūrėti, jei tikite. Tai jos dantų žymės dviem puslankiais — priešpriešiais. Ir dabar jis negali nusivilkti marškinių darbe ar prausdamasis“ • “Ji svaigo, save iškėlusi iš tamsos didžiulėje veidrodžio plokštėje, vibruodama kaitra, pribrendusia vasaros saulėje ir tvankių naktų nepasotintame alkyje. Ji nirto, abiem rankom spausdama krūtis, lyg maldoje ir bejėgiame nuolankume nesulaukianti grubaus ir nieko nepaisančio delno, apglėbiančio ir nusinešančio užuomarštin. Ir, kramtydama lūpas, šnabždėjo: ateik, ateik. Kodėl tu neateini, kodėl tu neateini manęs pasiimti? Argi tu nematai, kaip esi laukiamas ir geidžiamas?” Seksuali • Monikos seksualumas, aistringumas yra nusakomas palyginimais: “kaip audra”, “kaip vėjas”, “kaip viską pakeliui siaubianti sausra” “kaip vėjo blūškis”, “ tartum perdžiūvusi žemė” • Laiminga ir besidžiaugianti veikėja nusakoma “kaip mergaitė” (“rėkaudama parbėgau”). • Kad veikėja yra koketė, nusakoma palyginimais “kaip jauna išdykėlė”, “žaidimų draugė, slaptai numesdama vylingą pažadą”. Tragiškas personažas • Monika yra jauna moteris, ištekėjusi už seno vyro. Ji nori išbristi iš skurdo, susikurti prasmingesnį gyvenimą. Meilės bando ieškoti jauno vyriškio glėbyje, tačiau jie laimingi būti negali.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!