Agnės paveikslas (Mariaus Katiliškio romanas "Miškais ateina ruduo")

Agnės paveikslas Marius Katiliškis - prozininkas, Lietuvos išeivijos rašytojas. Katiliškis lietuvių literatūros istoriją labiausiai praturtino trimis ryškiais skirtingais romanais: „Užuovėja“, „Miškais ateina ruduo“, „Išėjusiems negrįžti“. Romanas „Miškais ateina ruduo“ buvo sukurtas per šešias savaites. Jis apima vienos vasaros įvykius miškų apsuptame modernėjančiame nepriklausomos Lietuvos kaime. Prasidėjęs miško kirtimu bei pelkių sausinimu baigiasi tą patį rudenį įvykusiu miško gaisru. Romane matomi yra keturi ryškus charakteriai: Agnė, Tilius, Monika ir Doveika. Šiandien plačiau pakalbėsiu apie Agnę. Agnė yra grakšti, energinga, jaunatviška, labai graži jauniausia Gužių dukra. Jai jau 17 metų, jos tėvai pradeda Agnę laikyti suaugusia ir tinkama leisti už vyro. Agnė romane yra sutapatinama su gamta: „Ji buvo kaip stirna jauniklė, žadinanti šunų vijikų alkį. Kaip žibuoklė alksnynėlyje, kaip svyrančio ant vandens gluosnio šakelė...“ . Agnė - „pati gražiausia pavasario apraiška“, tikra miškų dukra, „dar tik prasikalęs daigas, sprogstantis pumpuras“. Net Monika, Agnės konkurentė, vadina ją geltonplauke puriena, pūkuotu vieversėliu. Užaugusi tarp miškų, ji atvira pasauliui, jos mintys skaidrios, be piktų kėslų, žodžiai nuoširdūs. Ji išgirsta gamtos šauksmą ir pasiduoda jam. Gužienės užeigoje dėmesio centre dažnai yra gležnutė, viliojanti ir nepasiekiama Agnė. Vyrams Špico kėsinimasis į Agnę atrodo tik kvailai juokingas, o Tilius negali pakelti net minties, kad Agnės trapumas gali būti paliestas vulgarių Špico gestų. Už Špico primušimą Tilius patenka į kalėjimą. Tačiau jo toks agresyvumas iš tikro nėra pavydo išraiška, kaip gali pasirodyti – tuo momentu jis dar negalvoja apie Agnę kaip apie mylimą merginą – tai jautrumas silpnesnei, neturinčiai apsigynimo ginklų būtybei. Agnė kaip mergina tokia ir atrodo. Pradžioje Agnės charakteris šiek tiek vėjavaikiškas, ji dar vaikas, bet sutikusi Tilių ji pradeda bręsti, nes patiria pirmos meilės jausmą. Tiliaus meilę Agnė priima pasitikėdama, atsiverdama, su sunkiai slepiamu džiaugsmu. Su Tiliumi mergaitė išgyvena patį svaigiausią metą - ji pirmąkart myli. Abiem nepamirštamą naktį, kai lieka dviese siaučiant audrai, tarsi atsiliepiančiai į jausmų sumaištį, Agnė leidžiasi čaižoma šėlstančio lietaus, kaip jos kūnas leidžiasi apkabinamas sunkių, bet švelnių Tiliaus rankų. Jos meilės džiaugsmo išraiška - pašėlęs lėkimas sūpynėse: Velykų dieną ji prašo Tiliaus supti ją vis aukščiau. Agnės trokšta daug vyrų, bet ji ištikima Tiliui, bijo jį prarasti. Nauji išgyvenimai pakeičia ją. Palaipsniui ji tampa moterimi. Patyrusi mylimojo išdavystę ir atsisveikindama su Virsnėmis, Agnė vėl nueina prie sūpynių, kurioje „vieną auksinę pavasario dieną ją buvo sugriebęs pašėlęs svaigulys. Kada norėjo lėkti, skristi padebesiais, nudraskyti paukščiams sparnus, nulaužyti stirnų ožiams ragus ir sukristi, mirtinai nusikamavus, tyrelio samanose“. Tiliui pasitraukus, energinga, drąsi, besijuokianti Agnė tampa rami, susimąsčiusi, užsidaro savy „be skundų, be priekaištų“. Jos mintys jau nebeskaidrios. Agnė nemąsto vaikiškai. Pajutusi Tiliaus atsitolinimą, vasaros karščiui alsuojant, staiga suaugo, pasikeitė: „Į jos akių mėlynumą įsisuko tamsūs ratai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!