Mariaus Katiliškio romano „Miškais ateina ruduo“ išsami medžiaga

Marius Katiliškis (1914-1980) Biografija ir istorinis kontekstas. Marius Katiliškis (tikrasis vardas Albinas Marius Vaitkus) - vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozininkų. Gimė Šiaulių apskrityje. Buvo devynerių, kai tėvai nusipirko žemės ir persikėlė ūkininkauti į Katiliškių kaimą. Greitai visai didelei šeimai Katiliškės tapo gimtaisiais namais. Marius buvo devintas iš vienuolikos vaikų. Vaikystėje vasarą ganydavo, o paaugęs dirbdavo ūkio darbus, nors pašaukimo ūkininkauti nejautė. Labai mėgo piešti ir drožinėti, bet labiausiai jį traukė knygos. Pomėgį skaityti ir apskritai palinkimą prie kultūros perėmė iš šeimos. Jo tėvai prenumeravo keletą laikraščių, kaime pirmieji įsigijo radiją, dviratį. Iš tėvo gautus pinigus sūnus dažnai išleisdavo knygoms - namie turėjo sukaupęs nuosavą biblioteką. Eidamas į laukus dirbti dažnai nešdavosi užrašų knygelę ir pieštuką: jei ateidavo kokia įdomesnė mintis, čia pat, kad ir ant plūgo rankenos pasidėjęs, užsirašydavo. Iš tėvo paveldėjo pasakotojo talentą - nė viena talka neapsieidavo be Mariaus pasakojamų nugirstų ar skaitytų istorijų, kurias dar pagražindavo savo vaizduotės intarpais. Baigęs Žagarės progimnaziją, Albinas Vaitkus tarnavo kariuomenėje, o grįžęs įsidarbino Pasvalio bibliotekoje. Čia gerokai prasiplėtė būsimo rašytojo literatūros akiračiai: užsimezgė ryšiai su šviesiausiais krašto žmonėmis, ruošiant literatūrinius vakarus atsirado pažinčių su to meto rašytojais. Aukštojo mokslo nebaigė. Pasitraukti iš Lietuvos Katiliškiui buvo nelengvas išbandymas. ,,Kažin ar kuris kitas mūsų rašytojų yra išgyvenęs baisesnį karo pragarą kaip Marius Katiliškis, su kuriuo apsuptoje Gdynėje kartu valgėm arklieną, gėrėm iš vokiškų sandėlių išplėštą konjaką, ant Baltijos kranto kasėm duobę čia pat artilerijos sviedinio skeveldros užmuštam bendražygiui...“ - prisimena paskutinius karo mėnesius kartu praleidęs rašytojo draugas. Savo laikino būsto sienas rašytojas išmargino paties anglimi pieštais paveikslais. Virš vieno iš jų užrašė: „Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tėvynės.“ Ši rašytojo nuostata beveik nepasikeitė iki gyvenimo pabaigos. Nuo 1949 m. Marius Katiliškis apsigyveno JAV, Čikagoje, vedė Zinaidą Nagytę - būsimą poetę Liūnę Sutemą. Daug ir sunkiai dirbo fabrikuose, prekių sandėliuose, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Spaudė ir namų rūpesčiai: sūnaus liga, menki uždarbiai, paskolos našta (pirko žemės sklypą, statėsi namą). Rašyti laiko turėjo labai mažai. Rašytojui buvo svetimas didmiesčio gyvenimas. „Čia niekad negyvensiu, - rašė laiške žmonai, - neįprasiu tame mieste, jis mane purto drebuliu.“ Ieškodamas ramybės ir artimesnio ryšio su žeme, nusipirko sklypelį Lemonte, netoli Čikagos, pats pasistatė namą, prisodino medžių ir įsikūrė sodyboje. Pasijuto arčiau žemės. Tačiau skaudus tėvynės ilgesys neslopo. Bendražygių ir artimųjų prisiminimuose Marius Katiliškis iškyla kaip itin draugų mėgstamas, mylimas žmogus. Jo bičiulystė buvo didžiai vertinama, tačiau, kaip pats sakė, tikrų draugų turėjo mažiau nei pirštų ant vienos rankos. Pažiūrėti atrodė uždaras, net niūrus, tačiau iš tikrųjų buvo jautrus, giliai išgyveno ne vien savo, bet ir artimųjų nelaimes. Pasak rašytojo biografo Algirdo Antanaičio, padėdamas kitiems, Marius niekada negalvodavo apie sau pačiam keliamą vargą, nuostolius ar nepatogumus. Anksti ėmus silpti sveikatai, rašytojui teko atlaikyti kelias operacijas. Net laukdamas abiejų kojų, apimtų gangrenos, amputacijos, vis stengėsi juokauti: ,,Kavalerijoje vis tiek nebetarnausiu, tai kam man tos kojos...“ Lemonte, savo rankomis įkurtoje sodyboje, rašytojas gyveno iki mirties. Istorijos viesulų nublokštas toli nuo gimtinės, visą gyvenimą ją nešiojosi širdy. Žurnalisto paklaustas, ko norėtų palinkėti savo skaitytojams, Katiliškis atsakė: ,,Rašyti ir skaityti lietuviškai. Labai nedidelis, nesudėtingas ir iš lietuvio nieko nereikalaujantis vyksmas.“ . Romanas „Miškais ateina ruduo“ „Miškais ateina ruduo“ yra epinis realistinis kūrinys, sukantis moderniosios prozos link. Kuo romanas ,,Miškais ateina ruduo“ yra modernus? Jam būdingos netikėtos metaforos, originalūs palyginimai, paralelizmai, daug dėmesio skiriama egzistencinių klausimų įprasminimui, gamtos ir žmogaus vienovei. Siužeto dviplaniškumas Trumpas siužeto pristatymas. Iš pirmo žvilgsnio romane pasakojama banali meilės istorija. Jaunas miškakirtys Tilius, laikinai parsisamdęs miško darbams, netikėtai sau pačiam pakeičia sprendimą ieškoti geresnės vietos ir tame pačiame kaime, Basiuliškių ūkyje, lieka tarnauti bernu. Neatsispyręs šeimininko žmonos Monikos žavesiui ir vilionėms, Tilius palieka jį mylinčią Agnę, atsisako ir nelauktai gautos valdiškos tarnybos. Tačiau Petras Doveika, Monikos vyras, sužinojęs apie žmonos neištikimybę, surezga keršto planą. Kas sudaro romane intrigą? Intriga kyla iš dviejų meilės trikampių. Kokie du meilės trikampiai egzistuoja? Pirmas meilės trikampis: Tilius blaškosi tarp dviejų moterų - jaunatviškos, naivios, trapios Agnės ir patyrusios, aistringos Monikos. Antras meilės trikampis: Basiuliškių ūkio šeimininkė Monika taip pat turi laviruoti tarp dviejų vyrų - teisėto, bet nekenčiamo sutuoktinio, turtingo ūkininko Petro Doveikos, ir jauno bei geidžiamo samdinio Tiliaus. Kodėl šiame romane tokia svarbi gamta? Gamtos gyvenimas glaudžiai susijęs su kaimo žmonių rūpesčiais ir darbais. Miško kirtimo epizodai atskleidžia ne tik žmonių susidūrimą su pirkliškomis suktybėmis, bet ir jų svajones, tikėjimu gražesne rytdiena. Kokios dvi temos plėtojamos greta? Taigi intriguojanti meilės istorija ir nepriklausomos Lietuvos ekonominio, socialinio, dvasinio gyvenimo pokyčiai yra dvi greta plėtojamos temos. Kokius įžvelgiate nepriklausomos Lietuvos ekonominio, socialinio, dvasinio gyvenimo pokyčius? Miško kirtimas, pelkės sausinimas, Vilkijos upės vagos platinimas rodo ir kaimo žmonių norą prasigyventi, ir kartu visos Lietuvos veržimąsi į naują, geresnį gyvenimą. Katiliškis plėtoja nepriklausomos Lietuvos kaimo žmonių ir gamtos paralelę. Metų laikų kaita pabrėžia gamtos ir žmogaus gyvenimo kaitą, ir „tame laiko tarpe Virsnės lyg koks mikrokosmas pergyvena tai, kas vyko nepriklausomoje Lietuvoje“. Nematyta pažanga - ūkinis pakilimas, elektra, nuolat kursuojantis autobusas - keičia uždaro kaimo gyvenimą, pelkė sausinama tikintis kasti durpes, kurios, pasakotojo žodžiais, „sukurs mūrinę Lietuvą“. Erdvė ir laikas Erdvė Katiliškis savo prigimtimi buvo tikras „miško tautos“ atstovas: jo vaikystės pasaulį supo „miškų lankas“, sodybą - paties sodinti medžiai. Todėl romane žmonės gyvena tarsi izoliuoti, apsupti gamtos (miško). Romano erdvė - Aukštaitijos užkampis, Virsnių kaimas, nuo pasaulio atskirtas tankių miškų ir pelkių: „Tarpmiškio sodybos vienu žvilgsniu apžvelgiamos ir vienu apvedimu uždarytos ankštame rate.“ Neseniai nutiestas kelias, kuriuo kartą per dieną nuvažiuoja ir grįžta autobusas, uždarą kaimą bent kiek suartina su miesteliu. Prie kelio, ant kalnelio, svarbiausia visų susitikimo ir bendravimo vieta - Gužienės parduotuvė, dažnai virstanti ir smukle. Šalia pieninė, nuo kurios matyti turtingas Basiuliškių vienkiemis. Seniau jame gyveno ūkininkas Striūna su taikaus būdo žmona ir atstumiančios išvaizdos dukra Zuzana. Dabar Basiuliškėse tvirtai įleidęs šaknis Petras Doveika, prieš keturiasdešimt metų čia atėjęs tarnauti bernu, gudrumu prisiviliojęs šeimininkų dukterį, paskui, klebonui užtarus, ją vedęs ir paveldėjęs ūkį. Vėliau Doveika iškilo į valsčiaus viršaičius, o Zuzanai mirus vedė jauną pienininkę Moniką, neseniai gavusią paskyrimą į Virsnes. Kiek atokiau nuo turtais pertekusio Basiuliškių ūkio išsimėčiusios kelios naujakurių sodybos, brūzgynuose nuo senų laikų įsikūrusio eigulio namai. Kitame upės krante darbuojasi miško kirtėjai. Romane nuolat pabrėžiamas erdvės uždarumas, ankštumas. Tiliaus „vaikystės pasaulį talpniai, sandariai iš visų pusių juosė miškų padūmavęs lankas“. Moniką šiurpas nukrečia supratus, kad jos galimybių riba yra Virsnių kaimo pieninė, o ištekėjusi už Doveikos ji pasijunta lyg pakliuvusi į narvą, tartum už tvoros „be spragų ir be vartų, taisyklingu lanku apjuosusios žemės plotelį, kuriame „pati stovėjo vidury. Išeiti ji negalėjo“. Basiuliškių ūkis, kuriame Monika jaučiasi kaip kalėjime, kaimas, kuriame vasarą, pasak jauniausios romano veikėjos Agnės, galima numirti iš nuobodulio, varžo veikėjų prigimtį, neleidžia išsiskleisti jų svajonėms. Net veikėjų charakteristikose pabrėžiamas apribojimas, suvaržymas: Tilius primena jauną žirgą, ant kurio kažkas užmetė sunkius pavalkus; miškakirtį Petrą lyg „būtų kas spaudęs iš viršaus negailestingu, akmeniniu svoriu“. Laikas Veikėjų dvasinis gyvenimas glaudžiai susijęs su metų laikų kaita - nuo pavasarinio atgimimo iki rudens liepsnos. Romano pradžios laikas - ankstyvas pavasaris. Staigus pavasarinis polaidis sujaukia miškakirčių darbo ritmą - tuoj plūstels šiluma, paleis sniegą, ir į mišką, kur priguldyta rąstų rietuvių, neįvažiuosi. Pavasario budimas paliečia ir žmones - Tilius vis dažniau stengiasi užsukti į Gužų parduotuvę ir susitikti su jauniausia jų dukra Agne, atkakliai gina ją nuo valdininko Špico rodomo dėmesio. Vasarą ramų kaimo gyvenimą sudrumsčia ne tik pelkės sausinimo darbai, žadantys gerą uždarbį, bet ir pagrindinių veikėjų jausmų drama, o artėjantis ruduo perspėja apie neišvengiamą pabaigą. Nors romano pavadinime nurodomas metų laikas ruduo, tačiau rudeniškos gamtos vaizdų kūrinyje nėra. „Žemė džiūvo ir skeldėjo iki kraujo“, „vasara dainavo, brisdama į galą su paskutiniais javų vežimais, su žaliomis dobilų atolo pradalgėmis“, - sakoma viename iš paskutinių romano skyrių. Ruduo romane tampa iškalbinga metafora, atskleidžiančia veikėjų būsenas. Štai Agnė, pajutusi Tiliaus atsitolinimą, dar vasaros karščiui alsuojant, staiga suaugo, pasikeitė: ,,Į jos akių mėlynumą įsisuko tamsūs ratai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!