Agnės paveikslas Mariaus Katiliškio romane ,,Miškais ateina ruduo“

Marius Katiliškis – vienas žymiausių XX amžiaus vidurio Lietuvos išeivis rašytojas. Rašytojui buvo svetimas didmiesčio gyvenimas, nešlovino Lietuvos, atskleidė indivilizuotą santykį su vieta. 1969 metais parašytame Mariaus Katiliškio romane ,,Miškais ateina ruduo“ yra vaizduojamas tarpukario Lietuvos kaimo gyvenimas: ūkio darbai, gamtos aprašymai sudaro didelę romano dalį. Tačiau romane yra ir itin detaliai aprašomi veikėjų paveikslai. Katiliškis kaimo gyventojus vaizduoja ne tipus, o individualybes. Jo personažai yra ne bendruomenės nariai, nėra vaizduojami klasikiniai teigiami veikėjai, su kuriais norėtųsi susitapatinti. Romano pasakotojo perspektyvą lemia kaimo ir žmogaus moralinis keitimasis. Katiliškis užfiksuoja kaip žmogus keičia gamtą, žmogaus iškrypimą iš gyvenimo ritmo. Kūrinio pagrindiniai veikėjai yra tarsi pavaldūs lemčiai, neįspėjamiems jos dėsniams. Romane yra išskiriami keturi ryškūs charakteriai: Tiliaus, Agnės, Monikos ir Doveikos.

Agnė Gužytė – dvasingos ir lyriškos moters archetipas, grakšti, energinga, jaunatviška septyniolikmetė mergina. Ji yra Gužių krautuvės savininkų jauniausia duktė. Agnė vaizduojama kaip tikra miškų dukra, yra sutapatinama su gamta: „Ji buvo kaip stirna jauniklė, žadinanti šunų vijikų alkį. Kaip žibuoklė alksnynėlyje, kaip svyrančio ant vandens gluosnio šakelė...“. Gamtos aprašymais yra apibūdinamas merginos būdas, charakteris: stirna jauniklė simbolizuoja tarsi merginos energingumą, grakštumą, žibuoklė jos ryškias akis. Agnės plaukai šviesūs, auksiniai, iš tolo šviečiančios žydros akys. Metaforiškai mergina yra sulyginama su pavasariu: ,,pati gražiausia pavasario apraiška“. Pavasaris tai gamtos atgimimo metas, kurio aprašymas, kaip paralelė yra naudojamas Agnės paveikslui apibūdinti. Užaugusi tarp miškų, ji yra atvira pasauliui, jos mintys skaidrios, be piktų kėslų, žodžiai nuoširdūs. Ji išgirsta gamtos šauksmą ir pasiduoda jam. Agnės Gužytės, kaip energingos, linksmos merginos paveikslas, labiausiai aptariamas pavasario metu, kai gamta yra jauna ir pažeidžiama. Tai sukuria tikslų gamtos ir žmogaus tarpusavio santykį.

Romano pradžioje Agnės charakteris yra vėjavaikiškas, ji dar vaikas, bet sutikusi Tilių ji pradeda bręsti, nes patiria pirmos meilės jausmą. Tiliaus meilę Agnė priima pasitikėdama, atsiverdama, su sunkiai slepiamu džiaugsmu. Aštuntame skyriuje galima įžvelgti Agnės norą patikti Tiliui, bandymą jį sužavėti su margintais kiaušiniais: ,,-Išsirink patį gražiausią, - Agnė laikė atkišusi pintinėlę su kaupu gražiausiai išmargintų kiaušinių. Visi juos gyrė, stebėjosi, leido per rankas. Tilius tarė: -Akys raibsta. Matau, jos neišsirinksiu. Geriau tu pati. Ji išrinko. Ji tyčia jį buvo padėjusi pastabiausioje vietoje ir laukė, kada jis pamatys jam skirtąjį.“ Su Tiliumi mergaitė išgyvena patį svaigiausią metą - ji pirmąkart įsimyli. Jaunuoliai retkarčiais susitinka, mėgausi meilės akimirkomis, bučiniais. Agnės meilės išraiška – supimasis ant sūpynių. Merginos portretas romane įgauna ir naujų bruožų. Išgyvenusi pavasarį, svaigią pirmąją meilę ji subręsta tiek fiziškai, tiek dvasiškai, kinta jos jausmai, mąstymas, požiūris į pasaulį ir ją supančius žmones. Agnė moteriškėja – veido bruožai tampa ryškesni, akys vis paslaptingesnės. Tilius pakeičia merginą, kuris suteikė jai ne tik pirmos meilės akimirkų, bet ir skaudžių nusivylimų. Agnė yra draskoma prieštaringų jausmų: ,,Buvo valandų, kai ji pašokdavo ir norėdavo bėgti Basiuliškių kieman ir sutikus Moniką, tėkšti į veidą, spjauti į akis ir išeiti, palikus visų akivaizdoje taip paniekintą.“ Jos mintys tarsi dar yra valdomos pirmos meilės jausmų, tačiau stengiasi joms nepasiduoti. Agnė parodo savo, kaip moters, stiprybę: nusprendžia išvažiuoti pas savo krikštamotę į miestą, pamiršti Tilių: ,,Ir Agnės gyvenime permaina buvo įvykusi. Staiga vieną dieną ji susidomėjo savo krikštamočia.“ Kaip pavasario nedrąsią žalumą ir švelnumą keičia vasaros alsa ir branda, taip ir Agnė keičiasi: iš nepatyrusios ir naivios mergaitės tampa juoką nutildžiusia santūria mergina. Ji sustiprėja ir subręsta: ,,Kad Agnė proto įgavo, rodė jos išvaizda ir laikymasis. Ji lyg paaugo ir sustembo. Maža kas bebuvo likę iš anos traškios ir gaivios mergaitės, kuri galėjo būti penkiolikos metų jos nepažįstančiam.“ Agnę pakeičia meilė ir jos nusivylimas. Tačiau jos vaikiškumo bruožų galima įžvelgti ir jai važiuojant autobusu į miestą. Jos prasitarimas Doveikai apie jo žmonos neištikimybę, parodo jos norą tarsi atkeršyti Tiliui ir Monikai. Agnės išvykimas į miestą atskleidžia jos išsivadavimą iš miško zonos, išvykus į miestą ji tarsi paspruko nuo savo lemties.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!