Kas trukdo žmogui būti laisvam? Kalbėjimas

Kas trukdo žmogui būti laisvam?

Laba diena, esu ........................................, 2b klasės mokinys. Šiandien kalbėsiu tema „Kas trukdo žmogui būti laisvam?“, o kalbos tikslas – aptarti laisvės ribotumo priežastis.

„Laisvė – ne dovana, kurią gauni iš valstybės ar vadovo, o gėris, kurį kasdien turi išsikovoti pats, savo pastangomis“,- svarstė XX amžiaus filosofas, rašytojas egzistencialistas Alberas Kamiu. Visais laikais visame pasaulyje žmonės siekė būti laisvi ir nepriklausomi. Jie nuolat nesutarė, kas gi yra tikroji laisvė. Vieniems ji reiškė galią daryti ir sakyti ką nori, kiti gi teigė, kad tokiu atveju laisvė pažeidžia kito žmogaus teises ir laisvę. Vieni svajojo apie neribotą laisvę, kiti – pabrėžė asmeninės atsakomybės svarbą esant laisvam. Visgi visi visada sutarė dėl vieno - laisvė yra didžiausia kiekvieno žmogaus vertybė, dažnam - ir didžiausia gyvenimo siekiamybė, kadangi daugelis veiksnių, tiek išorinių, tiek vidinių, lemia laisvės suvaržymus. Ta kokie gi tie veiksniai?

Pirmiausia, žinoma, frazė „laisvės suvaržymas“ turėtų būti suprasta tiesiogine prasme, t. y. kalbame apie žmogaus laisvės apribojimus, nulemtus socialinės ar politinės aplinkos: ideologijų, karo, tremties, emigracijos būtinybės. Šiuo atveju, pats individas, iš kurio atimta laisvė gyventi, kalbėti, veikti ar net mąstyti taip, kaip ir kur jis nori, nelabai gali realiai pasipriešinti galingesnėms už jį, istorinėms, jėgoms, o pasipriešinęs dažnai yra pasmerktas kovą pralaimėti. Apie istorinį žmogaus laisvės siekį ir pražūtingas to siekio pasekmes pavieniams žmonėms rašė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių lyrinės prozos pradininkas Jonas Biliūnas apysakoje ,,Liūdna pasaka”. Pagrindinės veikėjos Juozapotos vyras Petras Banys prisijungia prie 1863 m. nacionalinio ir socialinio sukilimo, nukreipto prieš Rusijos imperijos baldžią, gynusio valstiečių teises ir laisves, dalyvių gretų. Banį ir kitus vyrus išveda viltis sulaukti šviesesnės ateities savo šeimoms, vaikams. Šį motyvą galima sieti ir su alegorine pasaka ,,Laimės žiburys”, kur jaunieji eina kovoti, aukotis už savo ir kitų laimę, nors daugelis iš jų juokiasi ir rūpinasi tik savimi. Petro žmoną Juozapotą, laukiančią grįžtančio vyro, kankina nežinia, kurią keičia baimė: ,,Tat jau nebebuvo toji graži moteris, kurios akys kaip žvaigždės nuvargusį vyrą neseniai dar ramino. Akys aptemo, veidas pajuodavo. Nei vilties, nei laimės nebeliko“. Juozapotos tragedijos fonas – gęstantis sukilimas: ,,Papūtė šiaurus žiemys vėjas ir kartu su lapais išnešiojo karščiausių žmonių viltis,- išnešiojo ir laisvės priešų kojomis purvynan sumynė.” Vėliau Juozapota miesto aikštėje išvysta pakartus sukilėlius, o tarp jų ir savo mylimą vyrą. Tą pačią akimirką ji dvasiškai miršta. Moteris išprotėja, nes nebeturi artimiausio žmogaus, nebeturi gyvenimo ramsčio. Kai Juozapota netenka meilės, gyvenimas netenka prasmės. Jos akys, rodos neseniai spindėjusios džiaugsmu ir viltimi, deja, užgęsta tartum žvaigždės. Petro ir Juozapotos meilę, jų gyvenimus sugriovė suvaržytos laisvės troškimas, nelygi, todėl iš anksto pasmerkta kova už šitą laisvę. Taigi, dažnai žmogui trukdo būti laisvam politinė, socialinė priespauda, karas, t. y. istoriniai, politiniai, socialiniai veiksniai. Laisvės troškimas tokiomis aplinkybėmis neretai susilaukia aukų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!