Kas padėjo tremtiniams išlikti laisviems? (Grinkevičiūtė)

Kiekvienas tremtinys patyrė nepermaldaujamą, rūsčią dalią, aplankančią dabar prisiminimais ir sapnais. Tų, kurie anuomet buvę vyresnio amžiaus, jau beveik nelikę. Anuometiniai vaikai ir jaunuoliai, kurie pajėgė ištverti nežmoniškas kančias,- dabar jau pusamžiai žmonės, kurie augina savo suaugusių vaikų vaikus. Taip keičiasi kartos ir tolsta nyki, bespalvė tremtinių vargo žemė, kurioje šlamėjo svetimi miškai, pro šalį plaukė nesvetingos upės, mirtimi alsavo leduotas vandenynas. Kasdien lydėjo šaltis, badas, ligos, o vėliau,- skurdas, žiauri neteisybė ir neatskiriamas Tėvynės ilgesys.
Žmonės, kurių prisiminimus teko skaityti, toje vargo žemėje atsidūrė skirtingo amžiaus, skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis.
Viena iš daugelio ištremtųjų - Dalia Grinkevičiūtė. Keturiolikos metų mergaitė su visa šeima ištremta į Sibirą, prie Laptevų jūros. Daliai su mirtinai sergančia motina pavyko pabėgti į Lietuvą. Slapstėsi pas pažįstamus.
D.Grinkevičiūtė visuomet buvo stipri ir valinga asmenybė. Sunkiausiomis sąlygomis baigus vidurinę mokyklą, jai pavyko įstoti studijuoti mediciną. D.Grinkevičiūtė visą savo gyvenimą kovojo už teisę būti žmogumi, atvirai kalbėjo apie sovietinės sistemos nusikaltimus.1950 metais Kaune ji parašė didžiąją savo atsiminimų apie tremtį dalį. Nujausdama, kad bus suimta, prirašytus lapelius, sudėjusi į stiklainį, užkasė namų sode. Ir tik 1991 metų pavasarį, prie Grinkevičių namo tvarkant gėlyną, buvo atkastas sudužęs stiklainis ir pluoštas sudrėkuių popierėlių. Muziejaus darbuotojai restauravo rankraštį ir perskaitė tai, ką teko mergaitei patirti. Tai tikrai nebuvo malonu skaityti. Manau daugeliui skaitant tokius prisiminimus net ašara ištryško. Kaip jiems buvo sunku! Daliai, kaip ir daugeliui buvusių Sibire, teko slaugyti ir užstoti silpnesnius.
Iš šių tremtinės Dalios prisiminimų matome, kad žmogus, aplankytas skausmo, net sunkiausia akimirką ne tik sugeba gyventi, bet sugeba matyti , suprasti, gilintis į save ir į gyvenimo prasmę. Tuo jis yra moraliai pranašesnis už savo skriaudikus.
Daugelis ištremtųjų rašė dainas, eilėraščius, prisiminimus. Jie norėjo, kad šiandien gyvenantys žmonės žinotų, ką jiems teko patirti. Jų kūryboje atsiskleidžia kančios, skurdas, nepriteklius, žiaurus kankintojų elgesys, visiškas nesiskaitymas su žmonėmis. Beširdžiams žmonės neturėjo vardų....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!