Kas padėjo tremtiniams išlikti gyviems?

2005m.
„Realybės košmarai, nuolatinis balansavimas ant nebūties krašto vertė pasakotoją susikurti kitokį pasaulį, grindžiamą laisvos dvasios dėsniais. Ten vyrauja mirtis, cinizmas, žmogaus prigimties prievartavimas, čia – jautrus humaniškumas, gyvastinga mintis, atjauta ir solidarumas su kenčiančiais. Šios būties sferos yra skirtingos savo esme ir paskirtimi: viena funkcionuoja, kad griautų ir naikintų, kita – kad kurtų ir apsaugotų. Platesne prasme –tai yra kultūros ir ne kultūros, žmonių ir –žvėrių pasauliai.
Facetinėje literatūroje ši priešprieša yra be galo sugestyvi, kadangi aukos paprastai yra beginklės ir nuolankios, į smurtą jos negali atsakyti jėga. Vienintelis savisaugos ir savigynos būdas – susikurti tam tikrą psichologinį gaubtą iš kultūros vertybių, krikščioniškos dorovės, meilės idėjų. Tokia asmenybė gali atsispirti tikrovės košmarams ir pragaištingai ideologijai.“ Rašė A. Kalėda apie tremtinius, jų gyvenimą.
Sunku suvokti, kad buvo elgiamasi su žmonėmis taip žiauriai… Neįmanoma apsakyti, atpasakoti jų patirtų išgyvenimų, o ypač mums, gyvenantiems šiuolaikiniame pasaulyje, kuris pilnas įvairių smulkmenų, kaip mes dabar jas vadiname, o tremtiniai galėjo tik svajoti apie gyvenimą, kuriame nestigtų duonos kąsnio, šiltų rūbų, sveikų batų, šilto namų židinio…Tiesiog nesuvokiama, kaip žmonės galėjo išgyventi tokiomis tiesiog nežmoniškomis sąlygomis. Kad ir kaip sunku įsivaizduoti būtų, bet atsirado tokių nepaprastai stiprių žmonių, kurie tai išgyveno. Ir mes galime dabar sužinoti apie neapsakomai sunkiai nugyventus nieko nenusikaltusių žmonių gyvenimus. Įdomu, ką jie padarė, kuo nusikalto kažkam, kad turėjo palikti savo namus, šeimą, visus daiktus, kurios buvo užsidirbę nepaprastai sunkiu darbu? Gal kažką pavogė? Gal nužudė? Ne! jie gyveno tokį patį gyvenimą kaip ir visi, bet buvo išprusę, mylėjo savo tėvynę, buvo labai veiklūs ir drąsūs žmonės.
„Man labai lengva kvėpuoti nuo minties, kad aš, kiek leido mano jėgos, protas, pastačiau šiokį tokį paminklą Šiaurės aukoms, pasaulis sužinojo apie tūkstančius bevardžių kankinių broliškuose lediniuose kapuose. To nebuvo galima nei sunaikinti, nei ištrinti. Tai istorija. Tai paminklas ir mano Tėvams“- rašė Dalia Grinkevičiūtė. Ji gimė 1927 metų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!