Kas lemia žmogaus moralinį susinaikinimą?

Kas lemia žmogaus moralinį susinaikinimą?

Didžiausia žmogaus duotybė – tai gyvenimas. Būtent jo dėka mes, žmonės, kasdien augame ir tobulėjame, mokomės, klystame ir vėl bandome. Tačiau liūdna tada, kai žmogaus gyvenime įvyksta kur kas nemalonesni įvykiai ir žmogus patiria moralinį susinaikinimą – didžiausią iš didžiausių gyvenimo negandų, kurios žmogaus gyvenimą paverčia savotišku pragaru. Tad tokiam moraliniam žmogaus susinaikinimui kartais reikia visiškai nedaug. Todėl kokie veiksniai lemia žmogaus moralinį susinaikinimą, plačiau papasakosiu šiame kalbėjime. Tam remsiuosi įvairiais literatūriniais kūriniais bei juose atvaizduojamų literatūrinių herojų išgyvenimais.

Žmogaus moralinį susinaikinimą lemia savanaudiškumas. Tokį žmogaus moralinio susinaikinimo veiksnį išryškina XIX a. airių kilmės anglų dramaturgas, poetas bei romanistas Oskaras Vaildas savo vieninteliame 1890 m. išspausdintame romane, pavadinimu „Doriano Grėjaus portretas“. Šis romanas – tai rašytojo pasakojimas apie jauną vaikiną, vardu Dorianas Grėjus. Jis yra menininko Bezilio Holvardo paveikslo pozuotojas. Jis gyvena ramų ir paprastą gyvenimą, tačiau jam perspektyvų nėra, nes romane rašytojas išryškina jo moralinį susinaikinimą vien dėl įgyto savanaudiškumo. Šis savanaudiškumas pradeda formuotis tada, kai Bezilį Hovardą aplanko Lordas Henris Votonas. Tai išprusęs žmogus, kuris gyvena nuostabų gyvenimą ir vertina meną. Tačiau pamatęs Dorianą Grėjų negali nustoti jo girti. Tad lordui susidraugavus su Dorianu Grėjumi, pastarasis perima lordo hedonistinę pasaulėžiūrą, aukštinančią grožį, malonumus ir jaunystę. Todėl sužadina jo savanaudiškumo pajautą. Tik dėl šios priežasties Dorianas Grėjus žvelgdamas į savo paveikslą išsako norą, kad sentų jo paveikslas, o ne jis pats. Stebuklingu būdu Doriano Grėjaus noras išspildo ir prakeiksmas bei Doriano Grėjaus moralinis nuosmukis įgauna pagreitį. Jaunuolis turėdamas amžino gyvenimo „dovaną“ pradeda gyventi paikai. Jis nuolat linksminasi, gyvena nestokodamas nieko, džiaugiasi kiekviena akimirka, vilioja merginas ir taip patiria viską, ką norėjo patirti iki šiol. Tačiau šalia tokių patirčių jis labai skaudina žmones - jis suvilioja, įskaudina ir taip priverčia nusižudyti jauną aktorę Sibilę Vein. Jis taip pat iš pykčio nužudo jo portretą tapiusį Bezilį Holvardą, jam suversdamas kaltę už tokį Grėjaus likimą. Dar vėliau jis ima šantažuoti savo draugą Alaną Kempbelą, kad jis sunaikintų dailininko lavoną. Tai taip gilina Doriano Grėjaus moralinį nuosmukį, kad šis pradeda bijoti pats savęs, taigi suprasdamas savo poelgių niekšiškumą Grėjus bando pasikeisti, tačiau net ir rodant savo moralumą, Doriano Grėjaus paveikslas tampa vis baisesniu. Kiek Dorianas Grėjus bandė viską ištaisyti, savanaudiškumas ir paveikslo šlykštumas nedingo. Todėl Grėjus buvo priverstas paveikslą sunaikinti, taip sunaikindamas pats save. Taigi, žmogaus moralinį susinaikinimą lemia savanaudiškumas, kuris atėjęs į žmogaus gyvenimą verčia skaudinti kitus, o toks įskaudinimas vėliau suvokus savo kaltę, nebegali būti ištaisytas ir lemia moralinę žmogaus pražūtį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!