Kartografijos pagrindai

Va. Žlugo Vakarų Romo imperija. Geografiniai žemėlapiai neteko antikos laikais turėtos vertės. Valstybių atsiribojimas trukdė keliauti, bendrauti, keistis sukauptomis mokslo žiniomis. Vyskupas Arkulfas VII a. lankydamasis Jeruzalėje, pastebėjęs saulės apšviestą stulpą, nuo kurio beveik nekrito šešėlis, padarė išvadą, kad Jeruzalė yra žemės vidurys. Atsirado pseudkomokslinių veikalų, iliustruotų fantastiniais žemėlapiais. Įvairiausių ordinų vienuoliai piešė daugybę „pasaulio vaizdų“ ant pergamento arba audeklo, todėl jiems prigijo ir savitas pavadinimas – mappae mundi (audeklas, pasaulis). Tipiškas tos rūšies „kartografinis darbas“ yra ispanų vienuolo Beato pasaulio žemėlapis, nupieštas 776 metais. Jame pavaizduota Europa, Azija, Afrika. Žemėlapyje gausu lotyniškų tekstų, bet objektyvios informacijos maža. Žemėlapis ovalo formos (40-70cm), orientuotas į rytus, tai yra į „rojaus šalį“. Juo toliau, juo labiau mappae mundi tipo žemėlapių daugėjo. Labai didelius, primargintus įvairiais piešinėliais ir gražiai nuspalvintus vienuoliai ir kunigai juos pradėjo kabinti ant sienų vienuolynuose ir bažnyčiose, kad tikintieji geriau įsimintų biblinį Žemės vaizdą. Ypač impozantiškas Ebsorfo žemėlapis, sudarytas apie 1235 metus garsiausiame XIII a. Vakarų Europos kultūros centre – Ebstorfo benediktinų vienuolynę. Šis žemėlapis 1832 metais buvo rastas tarp vienuolyno sienų. Per antrąjį pasaulinį karą jis žuvo bet išliko kopijų. Tai 3,56 m skermens skritulio formos ankstyvųjų viduramžių kartografinis priešinys, apimantis Europos, Azijos ir Afrikos žemynų dalis. Jame pavaizduota apie 1600 geografinių objektų. Anglų didikas G. Tilburgas yra parašęs didelį geografijos veikalą, kuriame esantys duomenys siejasi su minėtojo žemėlapio turiniu. Dar vienas kartografijos tyrinėtojų dažnai minimas mappae mundi tapo žemėlapis saugomas Herefordo katedroje. Apie 1280 m jį sudarė R. de Haldingamas, sekdamas minėtuoju Ebstorfo ir Henriko Mainciečio pasaulio žemėlapiais. Jo žemėlapis išbraižytas 1,6x1,4 m pergamento lape, orientutas į rytus, jame išsiskyria viduržemio jūra ir jos regionas.
Per grobikiškus Vakarų Europos feodalų žygius į Artimuosius Rytus (XI-XIII a.) ginti krikščionims šventų vietų nuo musulmonų susipažinta su Rytų šalių ūkiu, kul­tūra, aptikta naujų rinkų. Italijos miestai tapo prekybos tarpininkais ir jūreivystės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!