Kartografijos mokslo raida XIX-XX amžiuje

KARTOGRAFIJOS MOKSLO RAIDA XIX – XX a.
Dėl XX a. viduryje vykusios sparčios mokslo ir technikos pažangos, visame civilizuotame pasaulyje pradėta plačiai naudoti žemėlapius, planus, schemas, diagramas, kartogramas ir kitokias vaizdines priemones. Be jų šiais laikais neapsieina jokia mokslo, technikos ar kultūros sritis. Visiškai raštingu laikomas žmogus, kuris moka ne tik skaityti ir rašyti, bet ir naudotis žemėlapiais, planais bei schemomis. Todėl vis didesnę reikšmę įgyja kartografija – mokslas apie įvairius erdvinius reiškinių ir objektų modelius; apie žemėlapius bei jų sudarymą.
Kartografijos mokslas prasidėjo labai seniai, dabartinės mokslininkų žinios dar neleidžia tiksliai pasakyti kada, bet manoma, kad tai įvyko maždaug 10000 metų prieš mūsų erą (seniausias kartografinis radinys – molio lentelė su pavaizduota Mesopotamija, kai kuriais kalnais bei Eufrato upe – datuojama 3800 m. pr. m. e.). Nuo to laiko kartografijos mokslas vystėsi palyginti labai lėtai, o dėl XIX a. prasidėjusios mokslo bei technikos pažangos, jame įvyko daug esminių pokyčių, kuriuos ir bus bandoma išvardyti bei išanalizuoti šiame darbe.
Kiekvienas esame matę, ir daugelis naudoję žemėlapį. Jis reikalingas tiek turistams, vykstantiems į kitą miestą ar šalį, tiek patyrusiems mokslo darbuotojams.
„Geografinis žemėlapis yra plokštuminis Žemės paviršiaus dalies vaizdas. Jame grafiškai atvaizduota ne tik geografinė padėtis, bet visi erdvės ir plotų tarpusavio ryšiai, taip pat geografiniai-gamtiniai bei ekonominiai-kultūriniai reiškiniai. Visa tai išreikšta taip, kad atvaizduotus objektus būtų galima greitai ir tiksliai skaityti bei matuoti“ – tokį žemėlapio apibūdinimą pateikė žinomas kartografijos disciplinų sistematikas M. Ekertas (1868–1938). Paprasčiau tariant, žemėlapis – tai sumažintas Žemės paviršiaus vaizdas plokštumoje.
XIII a. pasirodė kompasiniai žemėlapiai, nubraižyti pergamente, bet jau pavadinti „charta“, kas reiškia popierių. Taip atsirado žemėlapio pavadinimas „karta“ (carte, carta). Renesanso ir Didžiųjų geografinių atradimų epochoje žemėlapius nominuodavo „descriptio“, „delinatio“ (aprašymas, piešinys). XVIII a. jau vyrauja du žemėlapio pavadinimai „karta“ ir „mappa“. Prancūzų kartografai pasirinko „carte“, tuo tarpu anglai sausumos žemėlapį vadino „map“, o jūros – „chart“. Vokiečiai žemėlapį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!