Šperos
Kartografijos pagrindai ir esmė
1.Bendros žinios apie kartografiją Kartografija populiariai suprantama kaip žemėlapius tiriantis mokslas bei pats jų sudarymas. Žemėlapiai:geografiniai - vaizduoja Žemės paviršių, gamtos ir visuomenės reiškinius; astronominiai - vaizduoja dangaus skliautą, planetas, palydovus. Žemėlapio apibrėžimas: J.Lagranžas: geografinis žemėlapis yra ypatingas sumažintas Žemės paviršiaus vaizdas plokštumoje sumažintas Žemės paviršiaus arba jo dalies vaizdas plokštumoje;M.Ekertas: geografinis žemėlapis yra plokštuminis Žemės paviršiaus dalies vaizdas, kuriame pavaizduota ne tik geografinė padėtis, bet visi erdvės ir plotų tarpusavio ryšiai, taip pat geografiniai gamtiniai bei kultūriniai-ekonominiai reiškiniai; Geografinis žemėlapis:bendrasis - sumažintas sutartinis ir generalizuotas Žemės paviršiaus plokštumin is vaizdas, sudarytas pagal tam tikrą matematikos dėsnį;teminis (specialusis) - sumažintas sutartinis ir generalizuotas Žemės paviršiaus plokštuminis vaizdas, sudarytas pagal tam tikrą matematikos dėsnį, kuriame atvaizduotas gamtos ir visuomenės reiškinių erdvinis pasiskirstymas ir dinamika. Kartografija - mokslas, tiriantis žemėlapių bei gaublių esmę ir savybes, jų sudarymo, spausdinimo bei naudojimo metodus. Kartografija skirstoma į 5 skyrius: kartotyra; matematinė kartografija; žemėlapių, atlasų ir gaublių sudarymas ir redagavimas; žemėlapių, atlasų ir gaublių spausdinimas; kartometrija; kartotyra - tina žemėlapius, jų elementus, savybes ir rūšis, kartografinio vaizdavimo būdus, kartografinius šaltinius, geografinių pavadinimų rašybą, žemėlapių ir atlasų raidą, klasifikaciją, nagrinėja kartografinį tyrimų būaą (žemėlapių naudojimo būdus), žemėlapį traktuoja kaip sudėtingų gamtos ir visuomeninių objektų bei reiškinių sistemų modeli; matematinė kartografija - kartografinių projekcijų teorija - analizuoja projekcijų savybes, kartografinio vaizdo iškraipymų pobūdį, tina naujų projekcijų sudarymo metodus, žemėlapių, atlasų ir gaublių sudarymas ir redagavimas - tiria ir kuria naujus žemėlapių originalų sudarymo metodus ir procesus, reglamentuoja žemėlapių, atlasų ir gaublių redagavimą visuose jų gamybos etapuose; žemėlapių, atlasų ir gaublių spausdinimas - tiria žemėlapių turinio vaizdavimo priemones, spaudos formų gamybos technologiją, spausdinimo metodus Sis skyrius glaudžiai susijęs su poligrafija; kartometrija - tina geografinių koordinačių, nuotolių, aukščių, plotų, tūrių, kampų matavimą pagal žemėlapius, matavimo prietaisų konstrukcijas jų technines klaidas Seniausi kartografiniai radiniai yra 4000-5000 metų. Tai šiaurinės Mesopotamijos ir Babilono miesto kartografiniai vaizdai molio lentelėse. Šių kartografijos paminklų jau nepavadinsi intuityviais brėžiniais, nes jose laikomasi kai kurių geografinės informacijos perdavimo taisyklių: brėžiniai yra orientuoti, nubrėžti pagal mastelį. Kartografijos pagrindus pradėjo formuoti dar senovės graikai, kurie dar IVa.pr.ME nustatė Žemės formą kaip rutulį. Hiparchas sukūrė kartografines projekcijas. Platumos buvo nustatomos pagal maksimalų Saulės aukštį virš horizonto Klaudijus Ptolemėjus sudarė jam žinomų taškų koordinačių katalogą ir paruošė pirmą žemėlapių sudarymo vadovėlį „Geografija". Ptolemėjaus darbai buvo naudojami kartografavimui iki pat Didžiųjų geografinių atradimų epochos (XIVa.) Viduramžiais vėl sugrįžta prie plokščios Žemės sampratos, tik arabai išlaikė antikinio kartografavimo lygį. Vienas ankstyvųjų viduramžių pasaulio žemėlapis yra sukurtas arabų filosofo ir mokslininko, gydytojo Al Idrisijaus. Jis parašė „Rožerio knygą", o prie knygos pridėjo 1154 m. parengtą pasaulio žemėlapį, kuriame yra ir Lietuvos teritorija. Lietuvos plote yra užrašas „Lesland". Arabai pradėjo nustatyti platumą pagal žvaigždes. XIII-XIVa. pradėjus naudoti kompasą, sukurtas naujas žemėlapių tipas - portolanai, - tačiau į Žemės formą juose nebuvo atsižvelgiama. Žlugus senovės graikų kultūrai, o vėliau ir Romos imperijai, Europoje įsigalėjo kitoks Žemės sandaros požiūris. Tai biblijinis požiūris, todėl žemėlapius pradėjo sudarinėti vienuoliai. Šiuose žemėlapiuose būdavo pavaizduotos jūros, upės, miestai - realūs geografiniai objektai, o be jų vaizduojamas rojus ir žemėlapio centre Jeruzalės miestas su Kristaus karstu. Tipiškas ir įspūdingas biblijinis „kartografinis kūrinys' - tai Ebstorfo pasaulio žemėlapis" sudarytas apie 1235 m. Žemėlapis buvo gigantiškas kartografinis piešinys, apimantis Europą ir dalį Afrikos bei Azijos. Siame žemėlapyje atpažįstamas Pabaltijys su Nemunu ir Dauguva. Pabaltijo plote nupiešti elniai - būdingi mūsų krašto žvėrys. XIVa. viduryje prasidėjo Didžiųjų geografinių atradimų epocha, kuri iš esmės padidino poreikį kartografijai. Pradėjus atgyti ryšiams tarp valstybių, plėtėsi prekyba, intensyvėjo laivyba. Atsirado navigaciniai žemėlapiai, vadinami portulanais. Juos jūreiviai naudojo laivyboje. Jie pirmiausia sukuriami Genujoje, o iš čia patenka [Veneciją ir paplinta Viduržemio jūros baseine. Portulanas su gerai atpažįstama Lietuvos teritorija vadinosi „Kataloniškasis pasaulio žemėlapis". Jį, sudarė žydų kartografas Kreskvas 1375 m. Lietuvos plote užrašyta - „Utefanie Paganis" -pagoniškoji Lietuva. Žodžiu „Litefanie" išreiškiamas Lietuvos vardas, o „Paganis" - lietuvių religija. Žemėlapio plotą su minėtais užrašais aiškiai priskiriame Lietuvai. Šiame žemėlapyje pirmą kartą kartografijos istorijoje vaizduojamos Kuršių marių tipo Baltijos jūros įlankos, kurios apvalia forma įsiterpia [sausumą ir turi užrašą „Nerje". Tai galima laikyti pirminiu Aistmarių arba Kuršių marių vaizdu Sis žemėlapis vertingas tuo, kad jame pirmą kartą įrašytas Lietuvos vardas. Esminis pakitimas kartografijoje - knygų spausdinimo išradimas 1450m., kai pereita nuo žemėlapių piešimo prie jų spausdinimo. Ikikolumbinis pasiekimas - Fra Mauro 1459m. pasaulio žemėlapis -pereinamasis nuo plokščios Žemės prie apvalios - ir pirmas pasaulyje Martino Bechaimo 1492m. gaublys. 1459 m. Venecijos vienuolis, kosmografas Fra Mauras sudarė 1,96 m dydžio apskritimo formos pasaulio žemėlapi. Lietuvos plote matome 2 upes ir lotynišką užrašą - Lietuvos vardą - Lituana. Nuo XV a. pabaigos Lietuva jau vaizduojama visuose Europoje sudaromuose žemėlapiuose. XVIa. Gerhardas Merkatorius pavertė kartografiją mokslu:1569m. sukūrė naują (ir iki šiol naudojamą) kartografinę projekciją, sutartinių ženklų sistemą;1578m. išleido pasaulio atlasą. Merkatorius paskatino Abrahamą Ortelijų 1570m. išleisti pirmą modernų pasaulio atlasą Theatrum Orbis Terrarum. XVI a. sparčiai gausėjo Europoje sudaromų žemėlapių. Jie darėsi tikslesni. Galingos valstybės pasieniuose statėsi pilis, kūrė naujus administracinius centrus. Tam tikslui reikėjo žemėlapių. Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo kanceliarijos vadovas, prelatas Bernardas Vapovskis 1520 - 1528 m. sudarė keturis žemėlapius. Vienas iš jų „Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Buvo sudaryti, išleisti ir kiti žemėlapiai su Lietuvos kartografiniu vaizdu, tai:H. Zellio-1542m.;V. Grodeckio - 1558 m.;M. Strubičiaus - 1569 m.;A. Pograbkos - 1570 m.; J. Portantiuso - 1576 m Nuo 1870 m. pradėta nauja Rusijos vakarinio pasienio menzulinė nuotrauka M 1:21 000. 1907 m. nuotrauka Lietuvoje buvo baigta. Išjos buvo leidžiami M 1:42 000 žemėlapiai. Šie žemėlapiai buvo įslaptinti. 1912 m. buvo pradėtas leisti žemėlapis M 1:84 000. Jame pavaizduoti visi svarbiausieji geografiniai objektai. Horizontalės išvestos kas du sieksniai. J į sudaro 145 35*35 cm formato lapai. Žemėlapis buvo naudojamas l-jame pasauliniame kare. Iki XIX a. II pusės žemėlapiai buvo vienspalviai, o tai blogino jų skaitomumą. Reljefas vaizduojamas brūkšniavimo metodu. Vėliau, atsiradus tacheometrams ir kipregeliams su tolimačiais, gaudavo aibę aukščio taškų ir reljefą pradėjo vaizduoti izohipsėmis. Jos vienspalviame žemėlapyje buvo sunkiai įžiūrimos, todėl buvo nuspręsta jas spalvinti skirtingai. XIX a. besivystantys gamtos ir visuomeniniai mokslai labai praplėtė kartografijos darbų sritį ir turinį. Be bendrųjų geografinių - topografinių žemėlapių, vaizduojančių tik išorinius geografinės aplinkos bruožus, mokslininkai pradėjo sudarinėti ir leisti Rusijos teminius žemėlapius, kuriuose buvo vaizduojama ir Lietuvos gamta. 1933 m. pasirodė pirmasis masteliu 1:100 000 lietuviško žemėlapio Pažaislio - Kaišiadorių lapas. Stačiakampių koordinačių tinklas jame išbraižytas kas 5 km. Pagrindinės izohipsės išvestos kas 10 metru, o tarpinės kas 5 metrus. Žemėlapis sudarytas iš naujos 1:25 000 mastelio nuotraukos, sumažinus ją keturis kartus. Žemėlapyje, taip pat, kaip ir įprasta pavaizduoti bendrieji gepgrafiniai objektai (gyvenvietės, upės, ežerai, grioviai, keliai, miškai, pelkės, pievos, ariamoji žemė), taip pat valstybės siena, bei administracinės suskirstymo ribos. Naudojant atnaujintus ir naujai sudarytus Lietuvos topografinius žemėlapius, 1922 - 1938 m. buvo sudaromi įvairūs smulkūs ir vidutinio mastelio apžvalginiai, politiniai, administraciniai ir teminiai žemėlapiai. 1963 -1983 m buvo sudaryta ir atspausdinta eilė respublikos specialių žemėlapių M1250 000 - M1:300 000. Paminėtini iš jų ir naudojami plačiai visuomenėje: Lietuvos reljefo žemėlapis M1:300 000;Lietuvos miškų žemėlapis M1:300 000; Lietuvos pelkių (durpynų) žemėlapis M1:300 000;Lietuvos gamtovaizdžiai ir jų estetiniai ištekliai M1:400 000 Pramoninės statybos projektavimo instituto užsakymu 1983 m. sudaryti trijų temų respublikos žemėlapiai M1:300 000 įeinantieji „Lietuvos kompleksinę gamtos apsaugos schemą":Lietuvos žemių ekonominio įvertinimo žemėlapis;Lietuvos žemės ūkio naudmenų dirvožemių erozijos žemėlapis;Lietuvos gamtos paminklų žemėlapis Topografiniai žemėlapiai M 1:10 000 yra dažniausiai naudojami žemėlapiai. Svarbiausia jų paskirtis žemėtvarkos darbams, gamtos ištekliams tyrinėti, juos įsavinti bei apsaugoti, įvairiems statiniams projektuoti, detaliems teminiams žemėlapiams sudaryti ir kitiems tikslams. Jų pagrindu sudaromi smulkesnio mastelio topografiniai žemėlapiai. Vyriausiosios geodezijos ir kartografijos valdybos paruošta visų geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų technologija, tikslumo normos, žemėlapių, turinio, sutartiniai ženklai buvo privalomi visoms kartografijos ir geodezijos darbus dirbančioms organizacijoms. Lietuvos organizacijoms 1966 - 1989 m. buvo leidžiama dešifruoti tik žemės ūkio naudmenas fotoplanų 1963 m. koordinačių sistemoje. Kartografinė medžiaga buvo Įslaptinta ir daugeliui vartotojų sunkiai prieinama, nors ji buvo reikalinga įvairiems inžineriniams uždaviniams spręsti. Krašto kartografavimo darbai buvo patikėti tik sąjunginio pavaldumo žinyboms. Vyriausiosios geodezijos ir kartografijos valdybos įmonė Nr.5, esanti Minske nuo 1966 m. kartografavo Lietuvos teritoriją. Pirmiausia ši įmonė paėmė 1954 - 1965 m. Lietuvos organizacijų sukauptą topografinę nuotrauką ir pertvarkė ją į 1963 m. koordinačių sistemą. Iki 1987 m. buvo pagaminti visos Lietuvos teritorijos topografiniai žemėlapiai M 1:10 000, 1:25 000, 1:50 000 ir 1:100 000 rusų kalba.Ši įmonė be pagrindinių topogeodezinių ir kartografinių darbų darė ir stambaus mastelio planus. Buvo paruošta nemažai miestų ir miesto tipo gyvenviečių planų, didesnių miestų planai tarnybiniam naudojimui. Kartografavimas yra sudėtinga ir apjungianti daug Įvairių techninių procesų technologija. Moksliniai ir eksperimentiniai darbai turi daug įtakos žemėlapių leidybai, o leidžiama daugybė įvairių žemėlapių gali būti panaudojama įvairiems poreikiams, kai reikalingas vienoks ar kitoks kartografinis pagrindas. Kartografija nėra atskira, ji glaudžiai susijusi su daugeliu gamtos mokslų ir techninių disciplinų ar net filosofijos mokslais. Kai kurie kiti mokslai (pvz., geologija, geobotanika, dirvotyra, ekologija ir kt.) naudoja teminius žemėlapius kaip tyrimo metodą, o topografiniu žemėlapiu remiasi, darydami geologinę, geomorfologinę, dirvožemių, geobotaninę, ekonominę geografinę nuotrauką. Pagal šių mokslų sąryšį, su kartografija skiriamos teminės kartografijos disciplinos - geologijos, geomorfologijos, dirvotyros, klimatologijos, meteorologijos, ekonominės geografijos kartografija, ekologinė kartografija (naujas mokslas). Kartografija glaudžiai siejasi su:geodezija - kuri teikia tikslius duomenis apie Žemės formą ir dydžius, atraminių taškų koordinates.topografija - kuri teikia pirminius kartografijos šaltinius - stambaus mastelio (topografinius) žemėlapius, kuriais remiasi visi kiti žemėlapiai. Pagrindinis kartografijos bendravimo ryšys su kitais mokslais - tematine kartografija ir žemėlapių panaudojimo metodai:Astronominiai geodeziniai mokslai, Matematiniai mokslai, Distanciniai tyrimai, Technika ir automatizavimas, Socialiniai - ekonominiai mokslai, Filosofiniai mokslai, Astronominiai geodeziniai mokslai - astronomija, geodezija, gravimetrija, kosminė geodezija, topografija. Šių disciplinų objektas žemės forma, įvairių objektų padėtis, išorinio gravimetrinio lauko matavimai. Astronomija - mokslas nagrinėjantis dangaus šviesulius jų dinamiką padėtį dangaus skliaute Atliekant šiuos tyrimus, galima nustatyti žemės formą, jos dydį dominuojančių taškų žemės paviršiuje padėtį. Matematiniai mokslai - matematiką ir kartografiją jungia seni istoriniai ryšiai. Kartografijoje matematiškai apdorojami geodezinių matavimų rezultatai, taikomi matematiniai statistiniai metodai, analizuojami rezultatai, įvertinamas jų tikslumas, skaičiuojami galutiniai išmatuoti dydžiai. Vadovaujantis matematine disciplina gaunami rezultatai, neatliekant tiesioginių matavimų įvertinamas gautų rezultatų tikslumas. Distanciniai tyrimai - tai aerokosmmė ir povandeninė nuotrauka, kur vykdoma šių nuotraukų apdorojimas ir interpretavimas. Gautų nuotraukų duomenys panaudojami žemėlapiams atnaujinti, tikslinti ir sudaryti, formuoti skaitmeninę kartografinę duomenų bazę. Technika ir automatizavimas - kuriant naujus prietaisus, tobulinant matavimų metodus, įgaunamas ypač svarbus ryšys su fizika, optika, elektronika, poligrafija ir kt. mokslo šakomis. Paskutinį dešimtmetį kartografijos mokslas tapo neatsiejamas nuo informatikos. Socialiniai - ekonominiai mokslai - ekonomika, sociologija, istorija, archeologija, etnografija ir daugelis kitų sudaro tematinio kartografavimo ir žemėlapių panaudojimo pagrindą. Kartografija, suteikdama šiems mokslams erdvinį tyrinėjimo įrankį pati semiasi naujų metodų (ekonominis- matematinis modeliavimas, teritorijų planavimas ir kt.). Filosofiniai mokslai- kiekvienas kartografinis vaizdas neišvengiamai susijęs su realių ir abstrakčių objektyvaus pasaulio savybių ir sampratų informacijos perdavimu, specialiomis grafinėmis priemonėmis bei ženklais. Visa tai nagrinėja nauja mokslo šaka kartografinė semiotika, kurioje neišvengiamai sutiksime filosofijos ar lingvistikos elementų. Kalbant apie kartografiją, negalima pamiršti jos ryšio su menu Nors iš kartografijos reikalaujama ne estetinio grožio, o tikslumo, konkretumo, informacijos naujumo, tačiag nuo senų laikų žemėlapių braižymas ir graviravimas buvo vienas iš menų rūšių. Žemėlapio estetinis vaizdas per ilgus šimtmečius labai keitėsi. Jo kaitai akivaizdžiai turėjo įtakos tuo laikotarpiu vyravusios meno kryptys, o šiuo metu žemėlapiu Įforminimui turi įtakos šiuolaikinis dizainas ir kompiuterinė grafika. Taip šiųdviejų disciplinų abipusėje veikloje atsirado kartografinis dizainas. Galima teigti, kad kartografinis dizainas — tai kryptinga veikla orientuota į žemėlapių estetinės išvaizdos kūrimą. Neatsiejamas kartografijos ryšys su daugeliu mokslo šakų įtakojo atsirasti kartografijoje naujų kartografijos mokslo krypčių. Kaip pavyzdį galime paminėti kartografinę informatiką, kartografinę semiotiką. Šiuolaikinė kartografija pateikia išplėtotą mokslinės disciplinos sistemą, kur kiekviena kartografijos disciplina sprendžia savo atskirus uždavinius ir problemas. Kelios pagrindinės kartografijos sritys:bendra kartografinė teorija;kartografijos istorija;matematinė kartografija;žemėlapių projektavimas ir sudarymas;kartosemiotika; žemėlapių apipavidalinimas (kartografinis dizainas);kartografinės gamybos ekonomika ir organizavimas;žemėlapių gamyba;žemėlapių panaudojimas;kartografiniai šaltiniai kartometrija; kartografinė informatika;kartografinė toponimika;kitos Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymas patvirtintas 2001 m. birželio 28 d.įstatymas nustato geodezinių, topografinių, kartografavimo darbų valdymą, geografinių informacinių sistemų duomenų bazių sudarymo principus ir jų integralumą, geodezinio pagrindo, kartografinės medžiagos nuosavybės teises, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įmonių, kurių veikla susijusi su kartografavimu, geodeziniais matavimais, šių duomenų kaupimu, apskaita ar jų panaudojimu, pagrindines teises bei pareigas geodezijos ir kartografijos srityje. Įstatymą sudaro skyriai:Bendrosios nuostatos;Geodezinė ir kartografinė veikla; Nuosavybės teisė į geodezinę, topografinę ir kartografinę medžiagą;Geodezinės ir kartografinės veiklos valstybinis valdymas;Valstybinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų valstybinė priežiūra, kokybė ir kontrolė;Geodezinės, topografinės bei kartografinės veiklos sąlygos ir reglamentavimas;Geodezinių punktų apsauga;Žemėlapiai ir duomenų bazės;Geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus atliekančių įmonių teisės ir pareigos bei ginčių sprendimas;Tarptautinės sutartys Geodezinė ir kartografinė veikla-3 straipsnis. Geodezinė ir kartografinė veikla; 4 straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys geodezinę ir kartografinę veiklą;5 straipsnis. Geodezinės ir kartografinės veiklos objektai;6 straipsnis. Geodezinės ir kartografinės veiklos subjektai. Nuosavybės teisė į geodezinę, topografinę ir kartografinę medžiagą-7 straipsnis. Geodezinės, topografinės ir kartografinės medžiagos nuosavybė. Geodezinės ir kartografinės veiklos valstybinis valdymas:8 straipsnis. Geodezinės ir kartografinės veiklos valdymo institucijos;9 straipsnis. Vyriausybės kompetencija geodezijos ir kartografijos srityje;10 straipsnis, įgaliotos institucijos kompetencija;11 straipsnis. Apskrities viršininko ir savivaldybių vykdomųjų institucijų kompetencija geodezijos ir topografijos srityje;12 straipsnis. Ministerijų ir valstybės įstaigų, kompetencija geodezijos ir kartografijos srityje;13 straipsnis. Valstybiniai geodeziniai ir topografiniai darbai;14 straipsnis. Teminiai ir specialios paskirties geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbai;15 straipsnis. Savivaldybių geodeziniai ir topografiniai darbai;16 straipsnis. Geodezinės, topografinės ir kartografinės veiklos valdymas. Valstybinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų valstybinė priežiūra, kokybė ir kontrolė:17 straipsnis. Valstybinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų valstybinės priežiūros, kokybės kontrolės uždaviniai;18 straipsnis. Valstybinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų valstybinė priežiūros, kokybės kontrolė Geodezinės, topografinės bei kartografinės veiklos sąlygos ir reglamentavimas:19 straipsnis. Pagrindiniai geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų reikalavimai;20 straipsnis. Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimas, leidimai;21 straipsnis. Geodezinių, kartografinių, fotogrametrinių prietaisų patikra;22 straipsnis. Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų finansavimas Geodezinių punktų apsauga: 23 straipsnis. Geodeziniai punktai;24 straipsnis. Geodezinių ženklų įrengimas ir apsauga. Žemėlapiai ir duomenų bazės:25 straipsnis. Topografiniai žemėlapiai ir planai;26 straipsnis. Specialios paskirties kartografinė produkcija;27 straipsnis. Teminė kartografinė produkcija;28 straipsnis. Georeferencinių duomenų bazė;29 straipsnis. Geodezinio pagrindo duomenų bazė;30 straipsnis. Kartografinių duomenų bazė;31 straipsnis. Inžinerinių tinklų duomenų bazė;32 straipsnis. Integruota geoinformacinė sistema;33 straipsnis. Geodezinės, topografinės ir kartografinės medžiagos saugojimas;34 straipsnis. Autorių teisių apsauga;35 straipsnis. Geodezinės, topografinės ir kartografinės medžiagos naudojimo tvarka. Geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus atliekančių įmonių teisės ir pareigos bei ginčių sprendimas: 36 straipsnis. Geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus atliekančių įmonių teisės ir pareigos;37 straipsnis. Ginčų sprendimas;38 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Tarptautinės sutartys:39 straipsnis. Užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, teisės atlikti geodezinius ir kartografinius darbus Lietuvos Respublikoje. 2.Matematiniai kartografijos pagrindai Fizinis Žemės paviršius - ant jo mes gyvename Elipsoidas-Matematinis Žemės paviršius Geoidas- Žemės forma, atitinkanti pasaulinio vandenyno lygį. Sukimosi elipsoidas (pvz. GRS80):a - didysis pusašis (6 378 137,00 m);b - mažasis pusašis (6 356 752,31 m);a-suplokštėjimas = (a-b)/a (1:298,257222101) Lietuvoje naudojami elipsoidai: GRS-8O;WGS-84; Krasovskio. GRS-8O:metai-1980,paskirtis-koordinačių sistemos ETRS-89,LKS-94-Lietuvos projektai,naudojantys TM projekciją. WGS-84-metai-1984; paskirtis- koordinačių sistema WGS-84-tarptautiniai ir NATO projektai,naudojantys UTM projekciją. Krasovskio-metai-1942, paskirtis- koordinačių sistemos KS-1942 ir KS-1963,Lietuvoje naudotos iki LKS-94 įvedimo. Magnetiniai poliai:ŠMP 70° 05‘17“, 96°46'45"W ; PMP 72°25'00"S, 154°00'00“E Geografinės koordinatės: geografinė platuma; geografinė ilguma Kartografinė projekcija - sąlyginis geografinio tinklo atvaizdavimas plokštumoje -> kartografinis tinklas. Projekcijų parinkimo faktoriai:Žemėlapio mastelis;Žemėlapio paskirtis;Teritorijos geografinė padėtis;Teritorijos forma ir dydis; Projekcijos:centrinė(gnomoninė);Azimutinės;cilindrinė; kūginė; normali, skersine, įstižinė. Azimutinės projekcijos:gnomoninė,stereografinė,ortografinė. Tinklai: normalusis, skersinis, įstrižinis. Žemės paviršiaus vaizdo iškraipymas: Merkatoriaus (neiškraipytas pusiaujas ); skersinė Merkatoriaus (neiškraipytas meridianas) - UTM, Baltija-93, LKS-94; įstriža Merkatoriaus (neiškraipyta tam tikra kryptis). Gauso-Kriugerio projekcija (KS-1942, KS-1963). Žemėlapyje skiriamas mastelis:pagrindinis mastelis ir daliniai masteliai. Pagrindinis linijų mastelis - santykis, parodantis, kiek kartų sumažinti elipsoido paviršiuje esančių linijų ilgiai juos vaizduojant žemėlapyje. Nulinių iškraipymų linijos- Pagrindinis mastelis išlieka tik atskiruose žemėlapio taškuose arba linijose. Dėl mastelio kitimo iškraipytos linijos neleidžia teisingai surasti atstumų tarp taškų ar nustatyti geografinių objektų dydžių. Plotų ar kampų iškraipymai neleidžia spręsti apie objektų formą ar lyginti jų tarpusavyje. Izokolos- Vienodų iškraipymų linijos kartografijoje. Iškraipymai būna:ilgių - kai linijos ilgis žemėlapyje nėra proporcingas pagal mastelį jos ilgiui vietovėje (s*M/S 1);kampų - kai kampai žemėlapyje neatitinka atitinkamų kampų vietovėje (a A);plotų - kai objektų plotai žemėlapyje nėra proporcingi pagal mastelį atitinkamų objektų plotams vietovėje (p*M2/P 1). Gauso-Kriugerio projekcijoje projektavimo cilindras tokio pat skersmens, kaip ir elipsoidas, todėl šios projekcijos mastelis visada didesnis už vienetą ir deformacijos visada teigiamos. Skersinėje Merkatoriaus projekcijoje cilindras kerta elipsoidą, todėl virš cilindro esančioje juostoje kartografinio vaizdo deformacijos yra neigiamos, o mastelis mažesnis už vienetą. Juostose, kurios yra cilindro viduje, deformacijos yra teigiamos, o mastelis didesnis už vienetą.Tokiu būdu skersinėje Merkatoriaus projekcijoje deformacijos absoliučiu dydžiu yra mažesnės, negu Gauso-Kriugerio projekcijoje. Parenkant kartografinę projekciją Lietuvai, buvo nustatyta, jog vidutinio meridiano ilguma yra 23°52', todėl ašiniu meridianu 6° zonai parinktas 24° meridianas (truputį į rytus Kauno, kerta Kauno marias). Pagal optimalių deformacijų pasiskirstymo sąlygą (nustatant, jog Lietuvos teritorija nutolusi nuo ašinio meridiano į abi puses maždaug po 185km). - 1+(1-m0) ≈mo+1852/2*R2.Gauta, kad m0 bus 0,9998, o mastelis zonos pakraščiuose - 1,0002 Mastelių iškraipymai skersinėse Gauso-Kriugerio ir Merkatoriaus UTM projekcijose. Koordinačių tinkleliai M1:50 000 žemėlapiuose TOP50LT:Juodas ištisinis – UTM; Mėlynos išeigos - UTM gretimos zonos;Juodos išeigos - LKS-94;Rudas-KS1942 3. Kartografiniai ženklai Kartografinių žemėlapių paskirtis - atvaizduoti tam tikros teritorijos gamtinius ar socialinius reiškinius atitinkamai masteliui. Tam atvaizdavimui, priklausomai nuo kartografavimo metodo, naudojami atitinkami sutartiniai kartografiniai ženklai (legenda). Pagrindiniai kartografavimo metodai:ženklų;izolinijų;kokybinio fono;arealų;taškų; kartogramų;linijinių ženklų; - judėjimo ženklų;kartodiagramų;lokalizuotų diagramų. Ženklų kategorijos: geometrinės figūros;raidės; vaizdiniai ženklai. Geometrinės figūros (apskritimas, kvadratas, lygiakraštis trikampis, trapecija, rombas, stačiakampis) ir jų kombinacijos; Raidės (kai geometrinių figūrų nepakanka atvaizduoti visų skirtingų objektų); Vaizdiniai ženklai (paveikslėliai) (daugiau stambaus mastelio bendruosiuose geografiniuose žemėlapiuose, specialiuosiuose architektūrinių ir istorinių paminklų bei populiariuosiuose ekonominiuose žemėlapiuose). Ženklo forma išreiškia objekto rūšį jo būdingas taškas - geografinę padėtį ženklo spalva ar štricahvimas - kokybę, atskiri elementai - struktūrą, geometrinis didumas -kiekybę. Dažnai ženklai identifikuoja tik objekto rūšį ir geografinę padėtį Kai kada ženklas braižomas objekto viduje ir reiškia tik objekto rūšį- kontūrinis ženklas. Reiškinių dinamika:Ekscentriniai apskritimai, eiliški kvadratai, lygiagretės figūros. Žiediniai ženklai - neužgožia vaizdo Ženklų panaudojimas-Ekonominis žemėlapis Reiškinio kiekybės tiksliam atvaizdavimui ženklai braižomi preciziškai, o kokybė randama, naudojant tolydines ar laiptuotas skales linijiniai objektai (kelių ar hidrografijos tinklas, valstybių sienos) vaizduojami kreivėmis ar tiesių atkarpomis. Siekiant atskirti objektus vienus nuo kitų, prie kreivių ar tiesių atkarpų braižomi sutartiniai ženklai Šių linijų ir ženklų visuma - linijiniai ženklai. Judėjimo ženklai:Krovinių srautai kokybinio fono metodu vaizduojamas- Gamtos ir visuomenės reiškinių erdvinis pasiskirstymas. Kokybinio fono metodas: Užliejimai;Štrichavimas Arealų metodas-skirtas nutrūkstamiems reiškiniams kartografuoti. Taškų metodas- Skirtas kartografuoti smulkius objektus, pvz. pasėlių plotus, gyvūnus, gyventojus ir kt. Tam tikras objektų skaičius vaizduojamas žemėlapyje 0,3~0,5mm skersmens skrituliuku, kvadratėliu arba mažu lygiakraščiu trikampiu. Objektų skaičius, kurį žymi ženklelis, vadinamas taško "svoriu". Parenkant taško „svorį", svarbu, kad jo nepadaryti per didelio, kad matytųsi objektų pasiskirstymas, o taip pat per mažo, kad objektų sutankėjimo vietos nepavirstų ištisinėmis dėmėmis. Kai kada reikia taškų metodą komponuoti su ženklų metodu. Spalvotais taškais galima parodyti ne tik reiškinio kiekybės, bet ir kokybės erdvinį pasiskirstymą, pavyzdžiui, gyventojų pasiskirstymą tautybėmis, žemės ūkio kultūrų pasiskirstymą veislėmis. Kartogramų metodas - išvestinis iš taškų metodo-Tankis charakterizuoja reiškinio pasiskirstymą. Izolinijų metodas taikomas, kai reiškinys visoje teritorijoje yra tolydinis, jo kiekybė kinta erdvėje monotoniškai, palaipsniui. Pvz. - reljefas, kuris atspindi didžiąją dalį Žemės paviršiaus nelygumų, išskyrus staigius skardžius. Analogiškai tolygiai kinta ir Žemės magnetinis laukas, tačiau ir jame yra anomalijų Izolinijų laiptu vadinamas- gretimų izolinijų reikšmių skirtumas. Reiškinio kitimo gradientu vadinamas- rodiklio dviejų izolinijų reikšmių skirtumo ir atstumo tarp jų (mm) santykis. Skirtingose žemėlapio vietose gradiento reikšmės yra nelygios, o esant didelėms gradiento reikšmėms, tenka laiptą didinti ir atvirkščiai, jei gradiento reikšmės mažos. Galima sudaryti tokią horizontalių laiptų seką:aukščiai 0-200m - laiptas 50m;200-300m - laiptas 100m;300-700m - laiptas 200m;700-1 000m - laiptas 300m;1000-2000m - laiptas 500m;aukščiau 2000m - laiptas 10OOm. Izolinijų metodas naudojamas ir reiškinio dinamikai atvaizduoti, panaudojant izochronas ir izoporas. izochronomis vaizduojamas reiškinio paplitimas erdvėje (centrinio teritorijos taško pasiekimas tam tikru transportu; pavasario sėja ir derliaus nuėmimo pradžia); izoporomis - reiškinio kitimas laike (Žemės magnetinio lauko kitimas). Izolinijų metodas leidžia išsamiai parodyti reiškinio pobūdį, jo kiekybę ir kokybę, tačiau vaizdas nėra riškus, jį gožia kiti žemėlapio elementai, neįmanoma viename žemėlapyje kartografuoti kelių reiškinių. Todėl naudojamas spalvinimas skirtingomis spalvomis tarp gretimų, kartais tarp kelių, izolinijų. Spalvos parenkamos taip, kad vaizdas būtų tolydinis. Pavyzdžiui, reljefo spalvinimu reljefas skirstomas [aukščio zonas: žemumą, plokščiakalni, vidutinius ir aukštus kalnus diagrama vadinamas - bet kurio dydžio reikšmių grafikas. Kai reikšmių eilė yra diskretinė (pvz., kiekvienų metų derlius, specialistų skaičius rajonuose), tokius dydžius tikslinga vaizduoti diagramomis. Diagramų grupė taip pat vadinama diagrama, nors tai nėra tikslu. Histograma- laiptuotų diagramų grupė. Diagramų rūšys:stulpelinės - kai ji grupuojama horizontaliai;juostinės - kai pagrindas vertikalus;apskritiminės - kai pagrindas - apskritimas. Diagramos būna: Neteisinga ir teisinga diagrama Diagramos žymi: Plotų diagrama Tūrių diagrama Diagramos skirstomos į: paprastąsias - vaizduojančias tam tikrą dydį;struktūrines - vaizduojančias dydžių sumą ir struktūrą;kompleksines - kai skirtingi dydžiai ne sumuojami, o kartu sudaro tam tikrą bendresnį reiškinį. Diagramos parametrai: Apskritiminė diagrama; Struktūrinė diagrama; Laiptuota diagrama; Kompleksinė diagrama; Juostų porų diagrama; Piramidinė diagrama; Slystamoji diagrama. Diagramomis netikslinga vaizduoti tolydinę skaičių eilę, tam labiau tinka kreivės. Kai tarp kreivių parametrų galima rasti funkcinį ryšį tačiau dažnai toks ryšys silpnas arba jo nėra. Kai braižant kreives, argumentu yra laikas, tokia kreivė vadinama dinamine. lokalizuotų diagramų metodu- siekiant giliau atskleisti reiškinio esmę, naudojamas, kai diagramos „pririšamos" žemėlapyje. Pavyzdžiui, krituliai vaizduojami izohietomis, o atskiroms meteorologinėms stotims diagramomis nurodomas metinis kritulių pasiskirstymas mėnesiui; atskiroms vietovėms nurodomas vėjo krypčių pasiskirstymas. Kartografuojamo reiškinio kiekybė gali būti reiškiama suma, kurios dėmenys susiję teritoriškai. Tam naudojamos kartodiagramos (pvz., upyno baseino hidroenergijos resursai, administracinio vieneto žemės ūkio ar pramonės produkcija). Kartografuojant gamtini reiškinį, ribos turi būti gamtinės; visuomenini.- administracinės. Kartografuojant šiuo metodu, svarbu atsižvelgti į teritorijos dydį. Žemėlapyje vaizduojami ne visi, o tik pagal tam tikrą principą atrinkti fizinio Žemės paviršiaus objektai. Tai ir yra generalizacija - žemėlapio mastelio nustatytas tikslingas svarbiausių kartografijos objektų apibendrinimas ir atrinkimas, siekiant žemėlapyje atvaizduoti būdingus tikrovės bruožus ir savybes, susijusias su žemėlapių tematika ir paskirtimi. Visų generalizacijos sprendimų esmė - neiškraipyti kartografuojamos teritorijos būdingų bruožų. Trys pagrindinės kartografuojamų objektų atrinkimo aplinkybės:mastelis;žemėlapio tema;žemėlapio paskirtis. Tada galima nustatyti vaizdo generalizacijos pobūdį:kartografuojamų objektų kontūrus;objektų kokybės ir kiekybės apibendrinimus;objektų atrinkimą. Generalizacijos pobūdis žemėlapiuose išspręstas sutartiniais ženklais, kurie turi būti sudaryti kiekvieno žemėlapio masteliui. Ten, kaip taisyklė, nurodomos kartuografuojamų objektų matmenų charakteristikos ir atvaizdavimo būdai. Smulkėjant masteliui, negalioja didesnių objektų atvaizdavimo tiesioginė matematinė priklausomybė ir smulkėjant masteliui kartografuojamų objektų masteliai didėja ne proporcingai mastelio kitimui, todėl vidutinių mastelių žemėlapiai labiau apkrauti nei stambių mastelių žemėlapiai (nanalogiškai smulkių mastelių žemėlapiai labiau apkrauti nei vidutinių). Generalizacija vyksta etapais, t.y. iš stambių mastelių žemėlapių generalizuojant sudaromi vidutinių mastelių, o iš pastarųjų -smulkių mastelių. Realiai generalizuojama, kai masteliai skiriasi 2 kartus. Generalizuojant reikia atkreipti dėmesį ne tik į patį objektą, bet ir jį supančią aplinką. Linijos vaizduojamos apibendrintai, vadovaujantis konkrečiais atitinkamo mastelio kriterijais. Linijų generalizacija - kritinių objekto taškų nustatymas ir apjungimas, formų išryškinimas ir atvaizdavimas. Generalizuojant plotinius objektus, svarbu išlaikyti santykį tarp gretimų objektų, atsižvelgiant į objekto plotą bei svarbumą. Generalizuojant hidrografiją, būtina įvertinti krantų struktūrą, konfigūracijos apibendrinimą, upių išskyrimą pagal ilgį, ežerų išskyrimą pagal plotą ir pan. Generalizuojant reljefą, būtina teisingai atvaizduoti morfologinius ypatumus. Generalizavimo laipsnio nustatymo faktoriai - žemėlapio paskirtis, mastelis ir reljefo ypatumai. Gyvenvietės ir kelių tinklas - du svarbiausi socialiniai-ekonominiai žemėlapių turinio elementai. Gyvenviečių generalizavimas vykdomas atrankos keliu:apibendrinant kiekybinius bruožus;įvertinant kokybines charakteristikas.Didelės įtakos turi gyvenviečių užstatymo laipsnis, kai apjungiami smulkesni kvartalai, prijungiamos nereikšmingos gatvės. Smulkėjant masteliui, atmetami vienkiemiai ar smulkios gyvenvietės. Smulkių mastelių žemėlapiuose gyvenvietės pradedamos žymėti punsonais ir turi būti atliktas jų atrinkimas pagal gyventojų skaičių arba ekonominę/administracinę svarbą. Didelė problema yra gyvenviečių pavadinimų užrašymas tankiai gyvenamose vietovėse. M1:500 000 praktiškai galima sutalpinti visas gyvenvietes, jei nerašyti jų pavadinimų, tuo tarpu braižoma mažiau, kad i6vengti asusigr8dimo" ir pagerinti skaitomumą. Generalizuojant kelių tinklą, siekiama išlaikyti kelių tinklo tankumo ir kokybinių charkteristikų parodymą, būklės ir konfigūracijos atvaizdavimą. Generalizuojama atrankos keliu ir apibendrinant charakteringus posūkius. Gyvenviečių ir kelių tinklo turinio elementai generalizuojami kartu. Žemėnaudų generalizavimo metu apibendrinamos kiekybinės ir kokybinės jų charakteristikos, todėl tai vyksta atrankos ir apjungimo būdu, kai pagrindinis kriterijus yra žemėnaudos plotas. 4. Kartografinių duomenų bazė ir geografinės informacijos sistemos. 1967 m. GIS pirmą kartą įdiegta Kanados Energetikos, kasybos ir resursų departamente, siekiant inventorizuoti ir analizuoti gamtos, žemės ūkio, gyvūnijos, rekreacijos resursus, naudojant skaitmeninius M 1:250 000 duomenis Pagrindinės GIS vystymosi kryptys: universalumas;integralumas su kitomis sistemomis;pritaikymas neprofesionaliam vartotojui Geografiniai objektai gali būti paplitę diskretiškai (išbarstytai, pvz.: miškas, ežeras) arba erdvėje kisti tolygiai (pvz.: paviršiaus aukštis). Duomenų bazės modelis:Geografinėje erdvėje išsidėstę natūralūs (upės, augalija) arba urbanistinės kilmės (keliai, vamzdynai, pastatai) objektai -geoobjektai - sudaro realų pasaulį. Geoobjektais galima apibrėžti ir neapčiuopiamus objektus (horizontales, ašines kelių linijas, rinkimines apygardas, žemės sklypus);Realiam pasauliui atvaizduoti naudojamas strūktūrizuotas topologinis vektorinis duomenų modelis, kuris suprantamas kaip vektoriniu duomenų (geoobjektu grafiniai atvaizdai) + lenteliniu duomenų (geoobiektu atributai) visuma;Papildomai yra kaupiami ir metaduomenvs - duomenys apie pačią GIS ir joje saugomą informaciją. GIS realaus pasaulio struktūrizavimo principai: realus pasaulio vaizdas logiškai išskirstytas į geoobjektus;geoobjektai išreikšti grafiniais primityvais:(plotais; linijomis/vektoriais;taškais);apibrėžta kiekvieno geoobjekto padėtis geografinėje erdvėje; kiekvienas geoobjektas koduotas, naudojant kodavimo modelį;aprašytos kiekvieno; aprašyti kiekvieno geoobjekto metaduomenys. Taškai: Geoobjektų, kurie yra per maži, kad pavaizduoti juos linijomis ar plotais (gręžinių vietos, stulpai, pastatai), vieta nusakoma taškais. Taip pat taškais išreiškiami tokie objektai, kurie neturi ploto (kalvų viršūnės). Mazgai-taškai, kuriuose susikerta keli vienodi arba skirtingi geoobjektai(kelių sankirta, pralaida kelyje). Linijos vaizduoja tokius geoobjektus, kurie yra per siauri, kad atvaizduoti juos nustatyto mastelio žemėlapyje (ir tuo pačiu atitinkamoje geoduomenų bazėje) plotais (gatvės, upeliai), arba objektus, kurie turi ilgį, bet neturi pločio (horizontalės, ašinės gatvių linijos). Vektoriai yra atskiras linijų atvejis, kai ypatingai svarbi linijos įvedimo kryptis, nes kai kuriems geoobjektams (ašinė upės linija, šlaito viršus), grafiniu pavidalu išreikštiems linijiniais elementais, svarbi charakteristika yra kryptis. Pavyzdžiui: ašines upių linijas reikia įvesti pagal vandens tekėjimo kryptį Plotai yra uždaros figūros, kurios atvaizduoja vienarūšių geoobjektų formą ir padėtį vietovėje (ežerai, rajonai, miškai). Kodavimo modelis- Geoobjektų klasifikacijos kriterijai Struktūnzuojant realaus pasaulio vaizdą, apibrėžiant ir koduojant geoobjektus, naudojami šie pagrindiniai kriterijai:objektų fizinės savybės (forma, medžiaga); objektų kilmė (gamtiniai, urbanistiniai);objektų funkcijos (naftotiekiai, elektros energijos perdavimo linijos);objektų padėtis Žemės paviršiaus atžvilgiu (antžeminiai, požeminiai, oriniai);geoduomenų automatizuotas generalizavimas;geoduomenų panaudojimas tolimesnei analizei;kodo struktūros atvirumas objektų sąrašo plėtimui. Kodavimo principai-Pagrindinė geoobjekto charakteristika yra geokodas. Jis nusako, kokį geoobjektą charakterizuoja grafinis primityvas ir kokiai klasei geoobjektas priklauso. Tas pats geoobjektas gali būti išreikštas skirtingais grafiniais primityvais, tačiau visi jie turi turėti tapati geokodą nes apibūdina tą patį geoobjektą. Pavyzdžiui, pastatas, kurio geokodas yra pa0, grafiniu pavidalu gali būti išreikštas plotu arba tašku. Geoobjekto kodas gali būti keturių tipų:vienareikšmis, vienareikšmis savybinis, daugiareikšmis, daugiareikšmis savybinis. Savybinis kodas - tai papildomas vienos raidės kodas, stovintis prieš objekto kodą. Jis naudojamas geoobjekto būsenai išreikšti - projektuojamas, statomas ar pan. Pyz: statomos bažnyčios geokodas yra spa41, čia s - reiškia statomą objektą, o pa41 - bažnyčią. Daugiareikšmiais kodais koduojami persidengiantys ir topologiškai susiję grafiniai primityvai. Pvz., kelio atkarpos einančios per tiltą,kodas sudarytas iš kelio ir tilto kodų sekos - gc12oc1. Formuojant geokodo reikšmę reikia laikytis šių taisyklių:pirmasis geokodo simbolis yra pirmoje [rašo pozicijoje;geokodo reikšmėje nėra tarpų (tuščių simbolių);geokodo reikšmė gali būti įvairaus ir kintamo ilgio. Kodo struktūra-Geoobjektų kodai sudaryti laikantis InGIS klasifikavimo kriterijų ir kodavimo principų. Juos sudaro 2 raidės (klasės ir poklasio kodas) ir 1 -2 skaitmenys (objekto numeris poklasyje). Atributų aprašymo modelis-Geoobjekto atributai - tai būtinas GIS vartotojams minimalus kiekis geoobjekto charakteristikų. Geoobjekto atributų reikšmės yra saugomos to geoobjekto grafinio primityvo atributinėje lentelėje. Metaduomenų modelis-GIS siekiama perteikti geoobjektų savybes taip, kad kiekvienas elementas būtų teisingai atvaizduotas formos, matmenų, orientacijos ir padėties požiūriu visų jį supančių geoobjektų atžvilgiu, turėtų reikalingus atributus ir metaduomenis. Metaduomenys - žinios apie geoobjektų registravimą, atnaujinimą, GDB sudarymą, tvarkytoją ir tt., būtinos vartotojo informavimui apie gaunamus geoduomenis. Metaduomenys trijų rūšių:bendri duomenys apie visą geoduomenų bazę; išsamūs duomenys apie kiekvieną geoobjektą;geoobjektų grupės metaduomenys Šiuo metu kuriama Lietuvos Geografinės Informacijos Infrastruktūra (toliau - LGH), kuri turės susieti įvairius registrus ir kadastrus, turinčius kartografinį pagrindą. Ji remiasi anksčiau kurtos Lietuvos integruotos geografinės informacijos sistemos InGIS ir Europos Komisijos direktyvos INSPIRE pagrindu. Kuriama ir Lietuvos žemės informacinė sistema (toliau - ZIS), kuri leis gauti pilną informaciją apie Lietuvos žemę ir jos naudojimą. Anksčiau minėtos LGII atsiradimas leis išvengti kartografinių duomenų kaupimo dubliavimo ir tų duomenų klaidų. Tai bus pasiekta, naudojant unifikuotą georeferenciną duomenų bazę (toliau - GRDB), kuri bus prižiūrima ir palaikoma vienos organizacijos, o informacija ją bus kaupiama įvairių organizacijų, tačiau pagal vienodus standartus. GRDB pagrindinė paskirtis:kaupti skaitmeninius geoduomenis ir; teikti sukauptus skaitmeninius duomenis įvairioms kompiuterinėms sistemoms, naudojančioms tokius geoduomenis (GIS, ŽIS ir pan.). GRDB pagrindinės problemos:vieningų standartų ir normatyvų GRDB kūrimui nebuvimas;informacijos kaupimo, nepriklausomai nuo mastelio, GRDB problemos. GIS'ų kūrimo metu reikia sukurti atskiras skirtingų mastelių duomenų bazes, kurioms tikslinga naudoti tam tikro mastelio kartografinių duomenų bazių (toliau - KDB) apibrėžimą. KDB duomenys skirstomi dviem aspektais:dalis duomenų skirti tiek naudoti GIS'uose, tiek topografinių žemėlapių sudarymui - realaus pasaulio geografiniai objektai;dalis duomenų skirta tik topografinių žemėlapių sudarymui - žemėlapio apiforminimo elementai, dalis sutartinių ženklų (pvz., upių tėkmės rodyklės), įvairūs užrašai ir pan. Pagrindinė KDB paskirtis - pateikti kartografinį pagrindą atitinkamo mastelio žemėlapiams:topografiniams, jei naudojama vien toje KDB sukaupta geoinformacija, ar; teminiams, jei žemėlapio sudarytojas, naudodamas pasirinktus KDB10LTsluoksnius, prideda savo paties tematinę geoinformaciją;be to, KDB naudojama smulkesnio mastelio KDB kūrimui ir atnaujinimui Duomenų bazės turinys pagal elementų paskirtį suskirstytas į klases, kurios savo ruožtu suskirstytos į poklasius:klasės koduojamos viena raide;poklasiai koduojami dviem raidėmis (pirmoji raidė - klasės identifikatorius, antroji - poklasio identifikatorius klasėje). KDB10LT turinio elementai koduojami triženkliais arba keturženkliais identifikatoriais:pirmoji raidė - klasės identifikatorius;antroji - poklasio identifikatorius klasėje;trečiasis/ir ketvirtasis skaitmuo - objekto numeris poklasyje KDB10LT yra 18 klasių, kuriose yra 54 poklasiai. KDB10LT duomenų lygiai: Pirmas KDB10LT lygis; Antras KDB10LT lygis; Trečias KDB10LT lygis Pirmas KDB10LT lygis, kai maksimaliai operatyviai sukaupiama tik visų būtiniausia informacija. Duomenų geometrinis tikslumas privalo atitikti topografinio žemėlapio M1:10 000 sudarymui reikalingo tikslumo reikalavimus! Šiame lygyje sukaupti vektoriniai duomenys dėl savo nepilnumo dar nebūtų pilnai atsieti nuo atitinkamų rastrinių mastelio 1:10 000 skaitmeninių ortofotoplanų. Šis lygis sąlyginai pavadintas Mini lygiu; Antras KDB10LT lygis, kuriame pirmajame KDB10LT lygyje sukaupti duomenys papildomi grafine ir atributine informacija tiek, kad būtų galima išleisti topografinius mastelio 1:10 000 žemėlapius pagal TOP10LT reikalavimus. Šis lygis yra pagrindinis KOB10LT lygis. Jis sąlyginai pavadintas Midi lygiu; Trečias KDB10LT lygis, kuriame antrajame KDB10LT lygyje sukaupti duomenys papildomi grafine ir atributine informacija tiek, kad geoduomenys atitiktų topografinio mastelio 1:10 000 žemėlapio pagal TOP10LT maksimalius reikalavimus. Šis lygis yra perteklinis KDB10LT lygis, ir tokie duomenys gali būti kaupiami arba išskirtinėms Lietuvos teritorijoms, arba išskirtiniams užsakovams. Šis lygis sąlyginai pavadintas Maksi lygiu. Papildomi KDB10LT duomenų lygiai: Nulinis KDB10LT lygis; Tarpinis KDB10LT lygis Nulinis KDB10LT lygis, kai maksimaliai operatyviaisukaupiama tik visų būtiniausia informacija apie kelis sluoksnius: geodezini pagrindą vietovardžius, hidrografiją kelius ir geležinkelius. Duomenų geometrinis tikslumas privalo atitikti topografinio žemėlapio M1:10 000 sudarymui reikalingo tikslumo reikalavimus! Šiame lygyje sukaupti vektoriniai duomenys dėl savo nepilnumo neatsieti nuo atitinkamų rastrinių mastelio 1:10 000 skaitmeninių ortofotoplanų. Šis lygis sąlyginai pavadintas Mikro lygiu; Tarpinis KDB10LT lygis, kuriame KDB10LT mikro lygyje sukaupti duomenys papildomi kai kuria grafine ir atributine informacija - pvz., miškais priklausomai nuo užsakovo poreikių. Šis lygis pavadintas GDB10LT. Metaduomenys - dokumentuota skaitmeninė informacija (apibrėžianti duomenų bazių turinį geoduomenų tikslumą, amžių, autorius, savininkus, naudojimo tvarką ir pan.) apie geoobjektus ir geoduomenų bazes. IKONOS satelitinių vaizdų panaudojimo kartografinių duomenų bazės atnaujinimui aspektai:Lietuva neturi savų aerofotografavimo pajėgumų ir naujos aerofotografinės nuotraukos padarymą reiktų užsakyti užsienyje;juodai-baltų vaizdų rezoliucija yra 1m, spalvotų - 4m. Galima tikėtis, kad po pririšimo darbų gautas tikslumas užtikrins pakankamą tikslumą geoobjektų identifikavimui;vaizdų užsakymo ir atsiuntimo laikas yra trumpas (jei palankios oro sąlygos);mažesnė kaina nei naujos aerofotografinės nuotraukos padarymo užsakymas užsienio firmai Space Imaging Inc. (JAV) kompanija IKONOS kosminių vaizdų pagrindu gamina dviejų rūšių CARTERRA™ Geo produktus:1m rezoliucijos juodai-balti (panchromatiniai) ir;4m rezoliucijos spalvotus (multispektrinius) vaizdus;Spalvotas vaizdas komponuojamas iš keturiais kanalais gautų vaizdų: mėlynojo, žalio, raudono ir artimojo infraraudono. Filmavimas vykdomas su ± 26 laipsniu nuokrypiu. Tai geometriškai apdoroti produktai, kurie yra koreguoti pagal atitinkamos projekcijos parametrus. Koregavimo metu panoraminių iškraipymų efektų kompensavimas, efektų dėl Žemės sukimosi ir paviršiaus kreivumo kompensavimas, koreguojami efektai, atsirandantys dėl sensoriaus būvimo skirtingame aukštyje. CARTERRA™ Geo produktai labai tinka tose srityse, kur reikalingas greitas vaizdo gavimas. Jie pateikiami ne didesnėmis nei 11 km juostomis, garantuojama 80% "švarios" nuo debesų teritorijos. Spalvų korekcija jiems netaikoma. CARTERRA™ Geo pateikiami 11 bitų. 11 bitų vaizdas atitinka 2048 pilkumo atspalvius (plg. 256 atspalviai 8 bitų AFN ar kosminiuose vaizduose). 11 bitu duomenys suteikia platesnes galimybes vartotojui vaizdų analizėje- Šie produktai pateikiami TIFF, GeoTIFF, ERDAS lan, BJL, BIP, NITF, and Sun Raster file formatuose. Kartografinių duomenų bazė. Kartografinių duomenų bazės paskirtis. Kartografinių duomenų bazė KDB10LT. Matematinis pagrindas. KDB10LT duomenų teritorija. KDB10LT duomenų specifikacija. Kartografinių duomenų bazės atnaujinimas naudojant skaitmeninius palydovinius „ikonos44 vaizdus. Kartografinių duomenų kokybės problemos. Kartografinių duomenų kokybę apibūdina šie požymiai:geometrinis tikslumas - priklauso nuo pradinės informacijos tikslumo ir digitalizavimo metodo;turinio pilnumas - apibrėžtas specifikacijoje;turinio naujumas - priklauso nuo pradinės informacijos naujumo ir atnaujinimo periodiškumo;turinio suderinamumas su kitais skaitmeniniais kartografiniais duomenimis - priklauso nuo duomenų specifikacijų tarpusavio suderinamumo. Teminiai žemėlapiai skirti parodyti, kaip tam tikras duomenų rinkinys/iai pasiskirstę Žemės paviršiujeDažniausiai jie būna vidutinių ir smulkių mastelių ir nėra skirti naudoti tiksliems inžineriniams matavimams.Vietovardžiai talpinami tik orientavimosi tikslais. Pagrindinis teminių žemėlapių krūvis yra tam tikra informacija apie gamtinius ar visuomeninius reiškinius. Pagal paskirtį teminiai žemėlapiai skirstomi: gamtos reiškinių (gamtiniai); visuomenės reiškinių (socialiniai)-gamtos reiškinių (gamtiniai)-geofiziniai;geologiniai; klimatiniai;vandenynų ir jūrų; augalijos;gyvūnijos;reljefo;dirvožemio;kraštovaizdžio; geocheminai. visuomenės reiškinių (socialiniai)-kultūros ir Švietimo;gyventojų;istoriniai;politiniai ir administraciniai;socialinės infrastruktūros;ekonominiai. Tematinių žemėlapių projektavimo principai: Vaizdavimas; Kryptis; Generalizacija; Simbolizacija; Mastelis; Tikslas; projekcija. vaizdavimas- įsivaizduojami objektai (pvz., politinės sienos) kaip ir fiziniai objektai; Praeities, dabarties ir ateities (pvz., archaeologiniai kasinėjimai, dabartiniai ir planuojami keliai) objektai Kryptis- Realaus pasaulio objektų parinkimas ir klasifikavimas įtraukimui į žemėlapį Generalizacija-Sudėtingų objektų (pvz.t krantų linijos) supaprastinimas;Objektų, kurie yra per maži atvaizduoti žemėlapyje, atmetimas Simbolizacija-Ženklų, skirtų atvaizduoti objektus (pvz bažnyčias), parinkimas . Mastelis-Santykis tarp atstumų žemėlapyje ir tikrovėje (Žemės paviršiuje) Projekcija- Žemės išgaubto paviršiaus atvaizdavimas plokštumoje, atsižvelgiant į iškraipymus Tikslas-Aprašyti, matuoti, informuoti/įrodyti Tematinių žemėlapių projektavimo principai: Spalviniai sprendimai; Naudoti žemą intensyvumą fone ir didelį ryškumą priekiniame plane; Ženklų detalizavimas. Spalviniai sprendimai-Spalva: konkreti spalva (raudona, mėlyna ir pan.);Intensyvumas: kiek daug spalvos. Ženklų detalizavimas-Kiekybiniai duomenys; Kokybiniai duomenys Kiekybiniai duomenys -simboliai turi didėti priklausomai nuo duomenų vertės; poligonams naudoti monochromatinius sprendimus: ta pati spalva, kitoks intensyvumas (galima išryškinti mažiausią ir didžiausią reikšmes kontrastinga spalva;naudojant skirtingą štrichavimą, reikia sekti, kad jis turi intensyvėti priklausomai nuo duomenų vertės);taškiniams ženklams naudoti tuos pačius skirtingų dydžiu ženklus. Kokybiniai duomenys-poligonams naudoti skirtingas spalvas ar štrichavimą;taškiniams ženklams naudoti to paties dydžio skirtingus ženklus. Kokybiško kartografavimo principai:Kiek galima paprastesnis žemėlapis, tačiau ne prastesnis ;Rodyti tik tiriamas teritorijas (pvz.,jei tai Lietuva, tai nerodyti Europos): naudoti mažus papildomus žemėlapius [karpose, kad parodyti reliatyvią padėtį; Spausdinimo/publikacijos planas;Pavadinimas turi būti žemėlapio viršuje stambiu šriftu; Žemėlapio užrašai;Žemėlapis turi būti geras skaitomas juodai/baltas, spalvas uždėti vėliau (ne atvirkščiai!). Spausdinimo/publikacijos planas:Galimybė mažinti (ty., ataskaitoms ar žurnalams); Kartografiniai ženklai vizualiai sumažėja dukart labiau nei linijiniai) Žemėlapio užrašai:Geriausia serif šriftas, pirma raidė didžioji, kitos mažosios;Užrašai objekto viršuje ir dešinėje (arba viršuje ir kairėje);Naudoti šriftų dydį parodyti hierarchinius ryšius/svarbumą: Lietuva, Kaunas, Vilijampolė;Hidrografijos objektai tradiciškai žymimi kursyvu Žemėlapis turi būti geras skaitomas juodai/baltas, spalvas uždėti vėliau:1 iš 10 žmonių nemato spalvų;Žemėlapis turi būti kokybiškai dauginamas kopijavimo aparatais 5. Žemėlapiai ir planai Žemėlapiai pagal teritoriją:pasaulio;pusrutulių;žemynų ir vandenynų;jūrų ir geografinių rajonų;valstybių;administracinių vienetų. Žemėlapiai pagal paskirtį:bendrieji geografiniai ir topografiniai;teminiai;specialieji. Bendrieji geografiniai ir topografiniai žemėlapiai:apžvalginiai (1:200 000 ir smulkesni);„tikrieji" topografiniai (1:10 000 - 1:100 000);inžineriniai (1:200 -1:5 000) (planai). Teminiai žemėlapiai: gamtos reiškinių;visuomenės reiškinių Gamtos reiškinių:geofiziniai;geologiniai;klimatiniai;vandenynų ir jūrų;augalijos; gyvūnijos;reljefo;dirvožemio;kraštovaizdžio;geocheminei. Visuomenės reiškinių:kultūros ir švietimo;gyventojų; istoriniai;politiniai ir administraciniai; socialinės infrastruktūros;ekonominiai. Specialieji žemėlapiai: navigaciniai;kadastriniai;techniniai;projektiniai navigaciniai:aero ir kosminiai;navigaciniai;jūrų navigaciniai;kelių ir autokelių. kadastriniai:žemes kadastro;vandenų kadastro;reljefo kadastro. techniniai:požeminių komunikacijų;inžineriniai statybiniai;naftotiekių ir dujotiekių. projektiniai:melioracijos;miškotvarkos; žemėtvarkos. Planai pagal turinį skirstomi:pagrindiniai (geografinio/topografinio turinio); specializuoti (skirti spręsti specifiniams klausimams). Iki 1994 m. naudota tarybino koordinacių sistema KS-1942 ir jos modifikacija KS-1963. 1994 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 936 nustatytos Lietuvoje naudojamos koordinačių sistemos:Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nauja geodezinių koordinačių sistema ir pavadinta 1994 metių Lietuvos koordinačių sistema (LKS-94), patvirtinant topografinių planų ir zemėlapių skaidymo lapais principinę schemą1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje;Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaryti zemėlapius krašto apsaugos, aeronavigacijos bei jūrų navigacijos reikšmėms pasaulinėje geodezinių koordinačių sistemoje WGS-84 ( Žemėlapio sudarymo etapai:paruošiamasis;sudaromasis;redagavimo ir korektūros. Informacija:Pradinė informacija (topografinė ar aerofotografinė nuotrauka, stambesnių mastelių žemėlapiai);Žemėlapio pagrindas;Papildomasis žemėlapis;Pagalbiniai žemėlapiai. Sudaromojo žemėlapio programa:žemėlapio tema, uždaviniai, paskirtis ir mastelis; kartografinė projekcija, koordinačių tinklas, žemėlapio komponuotė;kartografuojamos teritorijos glausta fizinė ir ekonominė geografinė charakteristika; reiškinio ar reiškinių komplekso esminiai bruožai;kartografavimo metodai ir sutartiniai ženklai;žemėlapio elementų atskirų objektų sąrašas, nurodant šaltinius, iš kurių tuos objektus reikia kartografuoti;žemėlapio sudarymo metodika ir atskirų jo elementų generalizacijos dėsningumai, generalizacijos normos ir nukrypimai nuo jų;žemėlapio sudarymo technologija. Programos priedai:sudaromojo žemėlapio komponuotės maketas;sutartiniai ženklai; žemėlapio būdingųdalių sudarymo ir apiforminimo maketai;atskirų elementų generalizacijos pavyzdžiai; kartografinės projekcijos stačiakampių koordinačių lenetelės; geografinių pavadinimų sąrašas, nurodant šrifto indeksus ir raidžių matmenis. Transformavimo metodai:Afininis - pagal 3 taškus;Homografinis (kolinearus) - pagal 4 taškus. Žemėlapio turinys:bendrojo geografinio žemėlapio turinio elementai (yra visuose žemėlapiuose, daugiau ar mažiau detalūs);specialiojo turinio objektai ar reiškiniai (yra teminiuose ir specialiuose žemėlapiuose). Žemėlapių panaudojimas kraštotvarkos ir žemėtvarkos darbams apribotas specialios informacijos buvimu:žemėtvarkai - informacija apie žemės dangos kokybinę būklę (akmenuotumas, pelkėtumas, melioracijos būklė, naudojimo apribojimai ir pan.); kraštotvarkai - informacija apie įvairius gamtinius ir dirbtinius objektus, apsprendžiančius kraštovaizdžio savybių panaudojimą. 6. Skaitmeniniai žemėlapiai Skaitmeninis žemėlapis/kartografinis modelis - vietovės modelis (georeferencinių duomenų bazė) nustatytoje kartografinėje projekcijoje, koordinačių, ir aukščių sistemoje, o perteikiamą turinį sudarantys vietovės objektai atvaizduoti sutartiniais ženklais. Skaitmeninis žemėlapis skirtas atvaizduoti kartu su specialia (statistine) informacija analizei ir modeliavimui, o taip pat informacinių ir projektavimo uždavinių sprendimui. Topografinių duomenų bazė - georeferencinių duomenų bazės posistemė, susidedanti iš geometrinių (grafinių) ir atributinių (tekstinių) žemės ar jos dalies fizinių, gamtinių ir antropogeninių objektų duomenų susisteminto ir metodiškai sutvarkyto rinkinio. Kartografinių duomenų bazė-topografinių duomenų bazė, kurioje yra papildoma informacija, skirta tik duomenų atvaizdavimo reikmėms tenkinti. Panaudojant atitinkamą programinę įrangą, galima gauti žinias apie: žemės paviršių, vietovę, jos objektų charakteristikas (gyventojų tankumas, kelių ar upių tinklo tankis, tam tikrų klasių objektų kiekis, informacija apie atstumus ir plotus). Visa tai susiję su skaitmeninio žemėlapio turinio pilnumu. GIS (geografines informacijos sistema, geografinė informacinė sistema, geolnformacinė sistema) - geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos informacijos, turinčios sąsają su žeme, kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo,modeliavimo ir analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės uždaviniams spręsti. Georeferencinių duomenų bazė - tam tikros teritorijos vietovės modelis (geodezinio pagrindo, inžinerinių tinklų, topografinių duomenų, bazių ir pan. susistemintas ir metodiškai sutvarkytas rinkinys), organizuotas pagal bendrąją metodiką geoinformacinių sistemų principais, kaupiamas ir saugomas kompiuterinėse laikmenose. Jose gali būti sąlyginai išskiriamos grafinių bei atributinių duomenų bazės. Įvairūs skaitmeniniai žemėlapiai naudojami:operatyviam pramonės, transporto ir žemės ūkio valdymui;socialinių procesų analizei;materialinių ir gamtos resursų panaudojimo planavimui;naudingųjų iškasenų paieškai;ekologinės aplinkos monitoringui;sprendimų priėmimui ypatingose situacijose ir pan. Vietovės atspindžiai-Iš esmės įvairūs skaitmeniniai žemėlapiai (kartografiniai modeliai) yra išreikšti ženklais, matematiškai apibrėžti ir generalizuoti realios trimatės. Iš pažinimo teorijos pozicijų skaitmeninis žemėlapis traktuojamas kaip erdvinis, matematiškai apibrėžtas ir generalizuotas vaizdinis-ženklinis vietovės modelis. Kaip modelis, jis turi tarnauti jame vaizduojamų reiškinių ir procesų struktūros, jų tarpusavio ryšių, dinamikos laike ir erdvėje pažinimui. Skaitmeniniai žemėlapiai skirstomi:pagal juos naudojančias sistemas;pagal paskirtį;pagal mastelius;pagal informacijos atvaizdavimą;pagal pateikimo formą. Valdymo sistemose skaitmeniniai žemėlapiai turi užtikrinti:realiame laike vertinti situaciją ir priimti sprendimus;formuluoti uždavinius ir organizuoti sąveiką;tirti regionų ir vietovės geografines ypatybes;atlikti būtinus skaičiavimus vertinant situaciją, planuojant ir modeliuojant veiksmus, nustatant vietovės ypatybes, prognozuojant vietovės pasikeitimus, nustatant vietovės objektų koordinates. Reikalavimai skaitmeniniams žemėlapiams priklauso nuo GIS jiems keliamų uždavinių. Skaitmeniniai žemėlapiai kuriami kaip vieninga kartografinio aprūpinimo sistema visai valstybės ar atskiro regiono teritorijai. Įtraukiant duomenis apie einamus objektų ir reiškinių pokyčius, galima sukurti daugiaplanę erdvės-laiko sistemą. Skaitmeniniai žemėlapiai pagal juos naudojančias sistemas:Valdymo sistemos;Ūkio valdymo sistemos;Navigacijos sistemos (antžeminės, oro, kosminės). Skaitmeniniai žemėlapiai pagal paskirtį:Operatyvios informacijos ir vietovės atvaizdavimo ir situacijų modeliavimo uždaviniams spręsti; Padėties ir vietovės atvaizdavimo uždaviniams spręsti. Ūkio valdymo sistemose skaitmeniniai žemėlapiai turi užtikrinti:operatyvų ūkio valdymą pagal šakas;materialinių ir gamtos resursų panaudojimą;socialinių procesų analizę;resursų valdymo modeliavimą;sprendimų priėmimą ekstremaliose situacijose;ekologinės situacijos monitoringą;kadastrų sudarymą ir priežiūrą. Navigacinėse sistemose skaitmeniniai žemėlapiai turi užtikrinti:antžeminę navigaciją;oro navigaciją;kosminę navigaciją. Skaitmeniniai žemėlapiai pagal informacijos atvaizdavimą:Dvimačiai modeliai (x,y); Trimačiai modeliai {x>y,z). Žemėlapių turinys turi būti:pilnas;patikimas;šiuolaikinis;tikslus;užtikrinti daugelio naudotojų keliamų uždavinių sprendimą. Skaitmeniniai žemėlapiai pagal mastelius:Stambaus ir vidutinio mastelio (1:500 - 1:10000);Smulkaus mastelio (1:25 000 - 1 000 000);Aviaciniai (1:500 000 - 1:4 000 000);Tematiniai. Skaitmeniniai žemėlapiai pagal pateikimo formą:Vektoriniai;Rastriniai. Žemėlapių turinio pilnumas reiškia, kad jame turi būti pavaizduoti visi vietovės tipiniai bruožai ir charakteringi elementai bei objektai. Didžiulę reikšmę įvairių mastelių žemėlapių pilnumui turi suderintas vietovės detalių vaizdavimas, o taip pat objektų pavadinimų užrašymas. Stambaus mastelio žemėlapiai turi vaizduoti visus elementus, objektus ir užrašus, kurie yra smulkesnio mastelio žemėlapiuose. Žemėlapio patikimumas ir šiuolaikiškumas reiškia, kad žemėlapio turinys turi atitikti vietoves būklę žemėlapio panaudojimo momentu. Pagrindiniai reikalavimai sutartiniams ženklams:maksimalaus informacijos apie vaizduojamus žemėlapyje objektus ir reiškinius kiekio perteikimas minimaliu sutartinių ženklų kiekiu;didžiausio tikslumo ir detalumo, kartografinio vaizdo aiškumo ir jo Įsimenamumo pasiekimas;kartografinio vaizdo automatizuoto nuskaitymo, apdorojimo ir atkūrimo pasiekimas. Skaitmeninių žemėlapiu pateikimo formos:Vektorinė - kai metrinė kartografinė informacija pateikiama kaip rinkinys užduotos krypties ir ilgio vektorių;Rastrinė - kai kartografinė informacija pateikiama pavidalu matricos, kurios elementai -žemėlapio spalvų kodai. Žemėlapio tikslumas reiškia, kad vaizduojami jame objektai turi išlaikyti savo padėties tikslumą, geometrini panašumą ir dydžius atitinkamai žemėlapio masteliui ir žemėlapio paskirčiai. Žemėlapio spalvinis apiforminimas turi būti suderintas su naudotojų poreikiais ir psichologijos spalvų derinimo dėsniais- Žemėlapyje naudojama spalvinė gama turi užtikrinti maksimalų vairių žemėlapio turinio elementų išskyrimą, geriausią spalvinį kontrastą, išskiriant operatyvinę informaciją, statistinius ir kitus specialius duomenis. Duomenys - žinios:gautos matuojant, stebint, atliekant logines ar aritmetines operacijas; pateiktos forma, tinkama pastoviai saugoti, perduoti ir (automatiškai)apdoroti. Skaitmeninėje kartografijoje skiriami du duomenų tipai:Erdviniai duomenys-skaitmeniniai duomenys, apibrėžiantys erdvinius objektus, jų padėtį, tarpusavio ryšį savybes. Erdviniai duomenys atvaizduojami kaip taškai, linijos ar plotai (daugiakampiai); Neerdviniai duomenys - skaitmeniniai duomenys, apibrėžiantys objektus, neturinčius erdvinių ryšių .Šie duomenys gali turėti komponentą, skirtą jų susiejimui su erdviniais duomenimis (pvz. adresas ar geokodas). Bazinių erdvinių duomenų tipai;taškai - kai objektai gali būti susieti su vienintele padėtimi erdvėje, pvz. telekomunikacijų bokštas, geodezinis punktas;linijos - kai objektai gali būti susieti su erdvinių koordinačių seka (sujungtų taškų seka), pvz, upės, keliai ir pan.;poligonai-kai objektai gali būti susieti su uždara erdvinių koordinačių seka (sujungtų taškų seka, kai linijos pirmas ir paskutinis taškai sutampa), pvz, miškai, ežerai. Erdviniai duomenys gali būti saugomi:Tinkamu duomenims saugoti GiS-orientuotu formatu;Georeferencijuotais vaizdais;Duomenų bazių valdymo sistemos erdvinėmis lentelėmis. Neerdviniai duomenys dažnai turi ryšį su erdviniais duomenimis, todėl gali būti panaudoti GlS /skaitmeniniuose žemėlapiuose. Vektorinis duomenų modelis-skaitmeninis taškinių, linijinių ir poligoninių erdvinių objektų vaizdavimas koordinačių porų sekomis. Tai gali būti atliekama dviem metodais:Aprašant tik objektų geometriją - netopologinis vektorinis duomenų modelis (spaghetti modelis);Aprašant objektų geometrą ir jų tarpusavio erdvinius ryšius {topologiją} (intelektualus modelis). Vektoriniame duomenų modelyje svarbi topologijos sąvoka, kuri apibrėžia objektą erdvinius ryšius su kitais objektais ir jų kartografavimo taisykles. Topologinio ryšio tipas gali būti nusakomas sąvokomis: "persidengia", „kertasi“, „turi bendrą tašką“, „yra kito objekto viduje" ir pan. Neerdvinių duomenų (statistinių, duomenų bazių, internetinių knygų ar puslapių ir kt) vizualizavimas yra susijęs su jų prigimtimi.-Kai kurie neerdviniai duomenys turi komponentą, skirtą susieti su erdviniais duomenimis ir pateikti kaip žemėlapių elementai. Kai tokio komponento nėra, tų duomenų vizualizavimas sudėtingas. Dažnai tai daroma kaip grafikai, lentelės, diagramos. grafiniai primityvai-Objektų vaizdavimui, priklausomai nuo duomenų bazės mastelio bazės mastelio bei paskirties pasirenkami geometriniai objektai.; grafiniai primityvai:taškai- jais kartografuojami tokie objektai,kurių kaip ploto naudojamame mastelyje nebegalima pavaizduoti.taškas saugomas panaudojant vieną koordinačių rinkin;linijos-jomis kartografuojami objektai, kurių pločio tam tikrame mastelyje nebegalima išreikšti kaip ploto.liniją sudaro taškų seką; Plotai-jais vaizduojamos vienarūšių objektų teritorijos. Uždara linija suformuoja plotą. Vektoriniame duomenų modelyje svarbi topologijos sąvoka, kuri apibrėžia objektų erdvinius ryšius su kitais objektais ir jų kartografavimo taisykles. Topologinio ryšio tipas gali būti nusakomas sąvokomis: "persidengia", •kertasi", "turi bendrą tašką-, "yra kito objekto viduje Grafiniai objektai siejami su juos aprašančia informacija -atributinių duomenų lentelėmis, kur paprastai vienas grafinis objektas atitinka vieną įrašą (eilutę) atributinių duomenų lentelėse. Lentelėse gali būti saugomi tekstiniai, skaitiniai, loginiai duomenys, pateikiantys įvairiapusę kiekybinę ir kokybinę, informaciją apie objektą. Daugeliu atvejų atributiniuose duomenyse saugomi geoobjektų kodai, kurių paaiškinimai pateikiami konkrečios geografinių duomenų bazės specifikacijose. Lietuvoje sudarant geoduomenis laikomasi Integruotos Geoinformaclnės sistemos (InGIS) specifikacijos. Rastrinis duomenų modelis gali būti suprantamas kaip paprasčiausias skaitmeninis paveikslas. rastriniai vaizdai- gardelėse saugoma iformacija apie spalvą Rastriniai duomenys yra realaus pasaulio abstrakcija, kur erdviniai duomenys išreikšti kaip gardelių/pikselių matrica, kur erdvinės padėtys besąlygiškai apibrėžia pikselių padėtį. Naudojant rastrini metodą, erdviniai duomenys nebėra ištisiniai, jie padalinti į diskretinius vienetus. Pikselis-apibrėžia vaizdo elementą (skaitmeniname piešinyje) arba tinklelio/matricos efementą/gardelą. Tai yra mažiausias informacijos elementas, esantis vaizde ar rastriniame žemėlapyje. Taip pat tai mažiausias elementas atvaizdavimo (renginyje (displėjuje), kuriam gali būti nepriklausomai priskirti atributai, tokie kaip spalva. Rastriniai duomenys saugomi dviem būdais:išsamiai;suspaustai išsamus saugojimas - kai kiekvienam pikseliui matricoje priskiriamas numeris ir atributo reikšmė. Suspaustas saugojimas - kai vienodus atributus turintys nuosekliai einantys pikseliai aprašomi atributo reikšme ir tokių pikselių skaičiumi Rastrinio duomenų modelio detalumą apibūdina skiriamoji geba (rezoliucija) - ji nurodo koks yra vienos pikselio/gardelės kraštinės ilgis žemės paviršiuje. Mozaikiniai žemėlapiai pagal vaizdo pobūdį:Linijiniai-plotiniai (rastriniai žemėlapiai); Fotografiniai (vaizdai);Kompoziciniai. Linijiniai-plotiniai - atitinka skenuotus topografinius ar geografinius žemėlapius, kur ribos tarp pbjektų yra vienareikšmiškai apibrėžtos. Pavyzdys - skenuotas topografinis žemėlapis, rasterizuotas vektorinis žemėlapis Fotografiniai - vaizdas yra pustoninis, ribos tarp objektų dažniausiai nėra vienareikšmiškai apibrėžtos, yra pereinamosios zonos. Pavyzdys -aerofotografinė nuotrauka, skaitmeninis ortofotografinis žemėlapis. Kompoziciniai - vaizdas suformuotas iš fotografinio žemėlapio kaip pagrindo, o ant jo yra papildoma informacija, atitinkanti linijinio-plotinio žemėlapio reikalavimus. Pavyzdys - ant ORT10LT skaitmeninio ortofotografinio žemėlapio uždėti KDB10LT-mikro duomenys ir tai pateikta rastriniu pavidalu Duomenys rastriniams (mozaikiniams) žemėlapiams gali būti kaupiami keliais metodais:Distancinis zondavimas (fotografavimas);Rankinis digitalizavimas; Automatinis digitatizavimas;Skenavimas;vektorinių duomenų rasterizavimas Pradinė informacija rastrinių žemėlapių sudarymui: fotografinės nuotraukos, kartografinė medžiaga, topografiniai ir skaitmeniniai žemėlapiai ir planai. Rastrinių žemėlapių pilnumas apibrėžtas naudojamos medžiagos informatyvumu, o tikslumas - pradinės medžiagos tikslumu. Distancinio zondavimo (fotografavimo) metodu, atlikus atitinkamą sutvarkymą, sudaromi skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai, kurie yra vietovės detalus fotografinis vaizdas iš viršaus. Analogiški fotografiniai žemėlapiai gali būti sukurti, skenuojant analoginius fotoplanus. Digitalizavimas skenavimas ir vektorinių duomenų rasterizavimas sukuria linijinius-plotinius rastrinius žemėla'pius, kurie yra topografinio žemėlapio atitikmuo Erdviniais duomenimis tampa tik tada, kai yra geo-referencijuojami, t.y. jų eilutės ir stulpeliai pririšami prie koordinačių sistemos. Erdvinių duomenų grupavimas rastriniame žemėlapyje:Zona - dvi ar daugiau gardelių, turinčios tą patį atributą;Regionas - sujungtų gardelių grupė. Zona gali būti sudaryta iš kelių regionų. Vektoriniai duomenys privalumai:duomenys gali būti pateikiami orginalaus tikslumo ir formos be generelizacijos; grafinis atvaizdavimas labiau estetiškas; dauguma pradinių žemėlapių yra tarsi vektorinės formos, nereikalingas duomenų pertvarkymas; išlaikomas duomenų geografinės padėties nustatymo tikslumas; topologija gali būti efektyviai kuoduojama, todėl galimos žymiai efektyvesnės operacijos. Vektoriniai duomenys trūkumai:kiekvienos viršūnės padėtis turi būti saugoma atskirai; efektyviai analizei atlikti vektoriniai duomenys turi būti konvertuoti į topologinę struktūrą;duomenų manipuliavimo ir analizės algoritmai yra sudėtingi ir imlūs resursams. Dažnai iš esmės apriboja didelių duomenų masyvų funkcionalumą; ištisiniai duomenys tokie kaip reljefas nėra efektyviai atvaizduojami vektorine forma; poligonų viduje erdvinę analizę ir filtravimas neįmanomi. Rastriniai duomenys privalumai:kiekvienos gardeles geografinė padėtis išreikšta jos padėtimi matricoje; dėl duomenų saugojimo metodo duomenų analizė yra lengvai programuojamas ir greitai vykdomas; neatskiriamas rastrinių žemėlapių bruožas-vieno atributo žemėlapiai yra labiausiai tinkamas matematiniam modeliavimui ir kiekybiniai analizei; galdelių sistemos labai suderinamos su rastrinio išvedimo įrenginiais. Rastriniai duomenys trūkumai:gardelių dydis apsprendžia duomenų pateikimo skiriamąją gebą; ypač sunku teisingai atvaizduoti linijinius objektus priklausomai nuo gardelės skiriamosios gebos. Todėl sunku nustatyti tinklinius ryšius; apdoroti susijusius atributinius duomenis gali būti sunku, jei yra didelės duomenų apimtys.rastriniai duomenys neatskiriami atspindi tik vieną vietovės atributą ar charakteristiką; dauguma iš gardelių pagaminamų žemėlapių neatitinka aukštos kokybės kartografinių produktų reikalavimų. Rastrinių ir vektorinių duomenų palyginimas:vektoriniai duomenys:yra tikslesni; labiau tinkami tradicinės kartografijos reikšmėms; mažesnių duomenų apimčių; turi sutvarkytą topologiją; yra nepertraukiami.rastriniai duomenys:leidžia lengviau atlikti skaičiavimus; paprastesni atnaujinti; užima ištisinę erdvę; yra integralūs. Rastrinis-vektorinis transformavimas (vektorizacija)-automatinis arba pusiau automatinis erdvinių objektų rastrinio vaizdo transformavimas (konvertavimas) į vektorinį pavidalą. Vektorizacija vykdoma, naudojant specialią programinę įrangą- vektorizatorius. vektorizacija naudojama kuriant vektorines georeferencinių duomenų bazes, digitalizuojant geoobjektus. Vektorizacijos esmė - rastriniame vaizde klasifikuojami geoobtektai (pavyzdžiui, pagal pikselių spalvą), po to identifikuojamos skirtingų objektų klasių ribos. Tada ribos digitalizuojamos ir sukuriami poligonai, atitinkantys objektų klases. šio metodo automatizavimas susijąs su didelėmis problemomis, todėl automatizuotas/pusiau automatizuotas vektorizavimas dažniausiai taikomas žemėlapių originalams arba skenuotiems žemėlapiams. Žemėlapių originalai ar skenuoti žemėlapiai turi būti atitinkamai paruošti - sujungtos nutrukusios linijos, pastorintos linijos, vaizdo „skeletizacija-nereikalingų vaizdo dalių pašalinimas.Atlikus vektorizaciją, turi būti sutvarkyta sukurtų vektorinių objektų geometrija ir topologija. Vektorinis-rastrinis transformavimas (rasterizacija) -erdvinių objektų vektorinio vaizdo transformavimas į rastrinį pavidalą. Rasterizacija vykdoma, rastro gardelėms priskiriant reikšmes, atitinkančias objektų vektorinių įrašų elementų priklausymą/nepriklausymą toms gardelėms. Rasterizacija naudojama kuriant rastrines georeferencinių duomenų bazes. Rasterizacijos esmė - ant vektorinių duomenų rinkinio uždedamas reguliarus kvadratinis tinklas, kurio gardelės yra apibrėžto dydžio. Gerdelės priklausomybė poligonui apsprendžiama jos geometrinio centro padėtimi ir gardelei suteikiamas atributas to poligono, kuriame yra jos centras. Vektorinio-rastrinio transformavimo būdu galima vykdyti automatinį kartografinio vaizdo generalizavimą. Tačiau ypatingai svarbu gerai parinkti gardelės dydį, kad gautas vaizdas nebūtų iškraipytas. 7. skaitmeninio žemėlapių sandara Pagrindiniai elementai, apibūdinantys skaitmeninį žemėlapį:erdvinis duomenų modelis (vektorinis/rastrinis geoobjektų vaizdavimo metodas, topologiniai ryšiai...); duomenų sandara (sluoksniai, geoobjektai, atributika...);specifikacija (turinys, tikslumas, padengimas, suskaldymas...). Dažniausi duomenų sandaros skirtumai:erdvinių duomenų pobūdis (rastriniai/vektoriniai);geoobjektų charakteristikų saugojimas (anotacija/atributinis požymis);geoobjektų skaidymas [sluoksnius. Skaitmeniniai žemėlapiai pagal erdvinių duomenų pobūdį gali būti 2 tipų:vektoriniai - kai objektai apibūdinami kaip taškai, linijos, poligonai;rastriniai - kai objektai apibūdinami kaip gardelių elementai. Skaitmeniniai žemėlapiai pagal topologinius ryšius gali būti 2 tipų: topologiškai sutvarkyti - kai objektų tarpusavio ryšiai apibūdinti;topologiškai nesutvarkyti - kai objektų tarpusavio ryšiai neapibūdinti. Skaitmeniniai žemėlapiai pagal erdviną išraišką gali būti 2 tipų:dvimačiai - 2D - kai objektai apibūdinami koordinačių X,Y poromis;trimačiai - 3D - kai objektai apibūdinami koordinačių X,Y,Z trejetais Skaitmeniniai žemėlapiai pagal saugojimo pobūdį gali būti 2 tipų:suskaldyti žemėlapio lapais ar regionais;ištisai dengiantys visą kartografuojamą teritoriją (seamless) Skaitmeniniai žemėlapiai pagal duomenų bazių saugojimo pobūdį gali būti 2 tipų: centralizuoto saugojimo - kai visa informacija saugoma/prižiūrima/atnaujinama vienoje organizacijoje;paskirstyto saugojimo - kai informacija paskirstyta sluoksniais/klasėmis ir saugoma/prižiūrima/atnaujinama atskirose už tai atsakingose organizacijose. Skaitmeninio žemėlapio naudojimo sistema:georeferenciniai duomenys (juos apibrėžia klasifikavimas ir kodavimas, formatas, metaduomenys);georeferencinių duomenų saugojimo ir priėjimo prie jų sistema;georeferencinių duomenų vizualizavimo pagal kartografijos reikalavimus (projekcija, sutartiniai ženklai ir U.) sistema;naudotojo interfeisas analizei, matavimams ir papildomos informacijos kūrimui. Skaitmeniniai žemėlapiai saugomi skaitmeniniuose archyvuose. Pagrindinės skaitmeninio archyvo funkcijos:užtikrinti skaitmeninių žemėlapių saugojimą ir saugumą (rezervinės kopijos);leisti atlikti lengvą reikalingų skaitmeninių žemėlapių paiešką;užtikrinti skaitmeninio archyvo papildymą ir atnaujinimą. Skaitmeninių žemėlapių paieška skaitmeniniame archyve gali būti vykdoma: pagal nomenklatūras (pvz, LKS-94 lapais);pagal koordinates (plokščias stačiakampes ar geografines);pagal vietovardžius (tam reikia sudaryti atitinkamą žinių bazę). Naudojimas- aprėpia kelias daugiafunkcionalines sritis:skaitmeninio žemėlapio duomenų bazės sukūrimas ir vedimas;darbas su kartografiniu vaizdu; ryšys su standartinėmis duomenų bazėmis;taikomųjų informacinių ir skaičiavimo uždavinių (aukščio modelių sukūrimas, vietovės profilių sudarymas, matymo zonų nustatymas, taškų koordinačių ir aukščių, atstumų, azimutų nustatymas) sprendimoi2 interfeisas darbas su kartografiniu vaizdu:atvaizdavimas, masteliavimas, kartografinio vaizdo perkėlimas bet kuria kryptimi;atvaizduojamų duomenų apimties valdymas (sluoksnių „įjungimas/išjungimas");informacijos apie vietovės objektus gavimas; vaizdo redagavimas;klasifikatorių ir sutartinių ženklų bibliotekos priežiūra; naudotojo informacijos formavimas, saugojimas, redagavimas,vizualizavimas;naudotojo klasifikatorių ir sutartinių ženklų bibliotekos sukūrimas ir priežiūra;kartografinio vaizdo (kartu su papildoma informacija) eksportas įvairiais grafiniais formatais ir spausdinimas Sudarant skaitmeninius žemėlapius, visados atliekami:erdvinių duomenų įvedimas; atributinių duomenų įvedimas;erdvinių ir atributinių duomenų redagavimas ir tikrinimas; erdvinių duomenų susiejimas su atributiniais. Skaitmeniniams žemėlapiams sudaryti naudojama įvairi pradinė medžiaga: aerofotografinė nuotrauka; kosminė nuotrauka;esami žemėlapiai ir planai;geodezinių matavimų duomenys;esantys skaitmeniniai kartografiniai duomenys;įvairi papildoma negrafinė informacija. Pagal pradinių duomenų pobūdį ir skirstomi skaitmeninių žemėlapių erdvinių duomenų sudarymo metodai:fotogrametrinis (stereo ir mono);geodezinis;esamų žemėlapių skaitmenizavimas. Fotogrametrinis metodas-Stereo-digitalizavimas (stereo-braižymas).Šiam darbui naudojamos dviejų tipų fotogrametrinės stotys:analitinės - naudoja aeronegatyvus arba aerodiapozityvus ant plėvelės;skaitmeninės - naudoja skaitmeninius (skenuotus arba atliktus skaitmenine kamera) aerofotografinius vaizdus. Duomenų kaupimui skaitmeninėse fotogrametrinėse stotyse gali būti naudojama tiek plataus naudojimo komercinė programinė įranga (Autodesk AutoCAD, Bentley MicroStation, ESRI Arclnfo ir pan.), tiek speciali programinė įranga, sukurta pačių naudotojų. Fotogrametrinis metodas -Mono-digitalizavimas (mono-braižymas)Šiam darbui naudojami ortofotografiniai žemėlapiai (pagaminti iš aerofotografinių arba kosminių vaizdų). Monodigitalizavimas pagal naudojamą techninę ir programinę įrangą yra analogiškas rankiniam digitalizavimui nuo skenuotų žemėlapių, tačiau pats darbo metodas skiriasi: naudojant žemėlapius, digitalizuojami geoobjektai jau yra pavaizduoti, o monodigitalizavimo metu fotografiniame vaizde reikia atpažinti reikalingus geoobjektus (atlikti jų dešifravimą) ir tada digitalizuoti, kartu atliekant ir generalizaciją. Duomenų kaupimui mono-digitalizavimo metodu gali būti naudojama tiek plataus naudojimo komercinė programinė įranga (Autodesk AutoCAD, Bentley MicroStation, ESRI Arclnfo ir pan.), tiek speciali programinė įranga, sukurta pačių naudotojų, pvz. GeoVektra. Geodeziniu metodu duomenys gali būti kaupiami dviem budais:naudojant tradicinę technologiją, kai teodolito ir juostos/ šviesos tolimačio pagalba informacija kaupiama žurnale, sudaromas abrisas ir vėliau ta informacija suvedama į kompiuterį (skaitmeninama), naudojant standartines kompiuterizuoto braižymo programas, pvz., AutoCAD ar MicroStation ir tokiu būdu sudarant skaitmeninį žemėlapį; naudojant modernias technologijas, kai duomenys kaupiami iš karto skaitmeniniu pavidalu automatizuotose totalinėse stotyse, o vėliau tie duomenys sutvarkomi pagal skaitmeninio žemėlapio reikalavimus. Esamų žemėlapių skaitmenizavimas-Šis duomenų kaupimo metodas labai populiarus, nes jam nereikalinga sudėtinga techninė įranga. Priklausomai nuo turimos pradinės medžiagos, galima naudoti kompiuterį su atitinkama programine įranga (pvz., AutoCAD ar ArcVievv) bei digitaizeriu (jei pradinė medžiaga - popierinis žemėlapis/ originalas) arba be digitaizerio/ kompiuterio ekrane (jei pradinė medžiaga -skenuotas žemėlapis). Esantys skaitmeniniai kartografiniai ir negrafiniai duomenys- Sudarant skaitmeninius žemėlapius, nedera užmiršti, jog dalis reikalingos informacijos jau gali būti sukaupta skaitmeniniu pavidalu įvairiose georeferencinių duomenų bazėse. Pvz, norint sudaryti tam tikros Lietuvos teritorijos M1:10 000 skaitmeninį žemėlapį, jau galima panaudoti GDB10LT sukauptą skaitmeninę informaciją apie geodezinį pagrindą, hidrografiją, kelių ir geležinkelių tinklą, vietovardžius. Be to, gali būti panaudota ir informacija, kuri nėra grafiškai sutvarkyta, t.y. sukaupta įvairiose lentelėse kaip koordinačių X, Y, (Z) rinkiniai, pvz, geodezinių punktų katalogai, mobiliųjų telekomunikacijų bokštų koordinatės ir pan. Taip pat lentelėse be koordinačių gali būti sukaupta ir įvairi atributinė informacija, kurią iŠ karto galima priskirti geoobjektams. Sudarant skaitmeninius žemėlapius, dažnai naudojama ne viena jų sudarymo technologija, o kelios, papildančios viena kitą. Pvz., kaupiant informaciją mono-digitalizavimo metodu, ne visada galima vienareikšmiškai identifikuoti objektus. Tokiu atveju neaiškiose vietose galima naudoti stereo-digitalizavimo metodą, o sukauptus duomenis apjungti su mono-digitalizavimo duomenimis. Kai kada ir stereo digitalizavimo metodas nepadeda atpažinti objektų, tenka važiuoti į vietovę ir ten naudoti geodezinį metodą. Geodezinis metodas gali būti naudojamas kaip papildomas ir tada, kai vietovėje laikotarpiu tarp aerofotografavimo ir skaitmeninio žemėlapio įvyko esminiai pasikeitimai, todėl jų nėra aerofotografinėje nuotraukoje. duomenys kaupiami tam tikrais blokais:stereo-digitalizavimo metodu tas atliekama stereo-modeliais;mono-digitalizavimos ar esamų žemėlapių skaitmenizavimo metodu - topografinio žemėlapio lapais;geodeziniu metodu - darbų objektais;Be to, toje pačioje teritorijoje gali dirbti keli operatoriai, kaupiantys skirtingus duomenis; Todėl ypatingai svarbus yra duomenų apjungimo procesas, kuris reikalauja ypatingai kruopščios kontrolės ir priėmimo. Fotogrametrinis metodas skirtas kaupti duomenis skaitmeninių žemėlapių gamybai, panaudojant aerofotografines ir kosmines nuotraukas. Naudojant aerofotografines nuotraukas, galima sudaryti 3D duomenų bazes (stereo-digitalizavimo metodu) arba 2D duomenų bazes (pagaminant skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius ir atliekant jų monodigitalizavimą). Kosminė nuotrauka skirta 2D duomenų bazių kūrimui mono-digitalizavimo metodu, kadangi ji neturi stereoefekto (arba jis yra menkas). Kai kada fotogrametrinį metodą tenka papildyti geodeziniu, atliekant lauko matavimus. Fotogrametrinis metodas yra efektyviausias, sudarant ir atnaujinant skaitmeninius žemėlapius. Stereo-digitalizavimas yra brangesnis, negu mono-digitalizavimo, kadangi tiek naudojama brangesnė speciali techninė ir programinė [ranga, tiek reikalingi aukštesnės kvalifikacijos geriau apmokami specialistai. Kai kada prieš pradedant mono-digitalizavimą atliekamas vietovės objektų dešifravimas –jų atpažinimas, generalizavimas ir išbraižymas padidintose aerofotografinių nuotraukų ar ortofotografintų žemėlapių analoginėse kopijose. Ši medžiaga palengvina ir paspartina mono-digitalizavimą, tačiau reikalauja papildomų laiko ir lėšų sąnaudų dešifravimui. Geodezinis metodas yra tiksliausias, tačiau ir brangiausias, kadangi reikalingos papildomos sąnaudos transportui, viešbučiams, dienpinigiams. Be to, geodezinis metodas neleidžia operatyviai sukaupti duomenų dideliems plotams, todėl geodezinio metodo laiko sąnaudos yra didelės, jis taikomas nedidelės apimties darbams, kur reikalingas aukštesnis tikslumas arba kiti metodai netinka. Esamų žemėlapių skaitmenizavimas yra pigiausias skaitmeninių žemėlapių sudarymo metodas. Tačiau tuo pačiu jis yra mažiausiai tikslus, nes sudaromi skaitmeniniai žemėlapiai pagal aktualumą, turinį ir tikslumą atitinka esamus žemėlapius Skaitmenizavimas (kartografijoje ir geoinformatikoje) - analoginių grafinių/ kartografinių duomenų (originalų) perkėlimas įvairių digitaizerių pagalba į skaitmeninį pavidalą, užtikrinant jų apdorojimą kompiuterine įranga arba siekiant juos saugoti kompiuterinei įrangai pritaikytomis priemonėmis Pagal skaitmenizavimo metodą išskiriami:Skenavimas, kai skeneriu sukuriama skaitmeninė originalo kopija-piešinys;Rankinis digitalizavimas - naudojant digitaizerius, kur geoobjektai originaluose apvedami ranka;Rankinis digitalizavimas, kai nuskenuotuose vaizduose geoobjektai apvedami ranka manipuliatoriaus (pelės) pagalba. Šis metodas gali būti pusiau automatinis, kai programinė įranga „seka" geoobjektus, o žmogus koreguoja jos veiklą;Automatinis digitalizavimas (vektorizavimas), kai nuskenuotuose vaizduose geoobjektai apvedami programinės įrangos pagalba. Pagal automatizacijos lygį skaitmenizavimas būna:rankinis, kai žmogus atlieka visą darbą;pusiau automatinis kai žmogus koreguoja programinės įrangos atitekamą darbą; automatinis kai programinė įranga pilnai atlieka visą darbą. Pagal automatizacijos laipsnį skaitmenizavimas būna:taškinio įvedimo, kai informacija apie geoobjektą įvedama taškas po taško geoobjekto krypties kitimo vietose; srautinio įvedimo,kai generuojamas koordinačių srautas per tam tikras vienodas laiko atkarpas arba erdvės atkarpas. Digitalizavimo procesas aptarnaujamas specialios programinės įrangos {grafinių vektorinių redaktorių), kurių funkcijos yra:Digitalizavimo režimo nustatymas; Objektų pridėjimas, perkėlimas, pakeitimas, pašalinimas; Objektų anotavimas, atributavimas ir markiravimas;Linijų sutvarkymas mazguose;Kokybės kontrolė (topologinių-geometrinių klaidų ir trūkumų paieška, indikavimas, koregavimas - poligonų neuždarymas, pseudomazgai, kabančios linijos ar segmentai, nemazginis linijų ir segmentų susikirtimas, raukšlės, dublikatai ir pan.). Skeneriai būna:būgniniai-kur skenuojamas originalas fiksuojamas ant būgno, o skenuojama sukant būgną ir skenavimo galvutei judant išilgai būgno - galima skenuoti tik lanksčius originalus;plokštuminiai-kur skenuojamas originalas patalpinamas ant stalo, o skenuojama skenavimo galvutei judant dviem kryptimis virš plokštumos - galima skenuoti ir originalus ant kieto pagrindo;ruloniniai-kur skenuojamas originalas yra pratraukiamas pro skenavimo galvutę, kuri juda išilgai originalo - galima skenuoti tik lanksčius originalus-populiariausi. Žemėlapiai ir originalai prieš skenavimą turi būti paruošti, negalima skenuoti nekokybiškų (suglamžytų, sulankstytų, purvinų) žemėlapių ar originalų, nes tai apsunkins digitalizavimo procesą arba skenuotos medžiagos nebus galima naudoti kaip rastrinių skaitmeninių žemėlapių. Rankinis digitaizeris- prie kompiuterio prijungtas ir specialios programinės įrangos valdomas lentos pavidalo elektroninis įrenginys, ant kurio tvirtinamas digitalizuojamas žemėlapis ar originalas;objektai apvedami ir jų koordinatės fiksuojami specialiu pelės, rutulio ar pieštuko pavidalo sensoriumi su indeksu;koordinačių fiksavimui indeksas sutapdinamas su objektu ir nuspaudžiamas fiksavimo mygtukas; kai kurie digitaizeriai leidžia digituoti ne taškais, o srautu. Digitalizavimas kompiuterio ekrane-šiuo metu rankiniai digitaizeriai naudojami vis rečiau, juos išstumia digitalizavimas kompiuterio ekrane, panaudojant skenuotus žemėlapius arba jų originalus;lentos vaidmenį čia atlieka kompiuterio ekranas, sensoriaus - pelė, indekso - pelės žymė ekrane. dažniausiai naudojamas pusiau automatizuotas režimas, kuris reikalauja operatoriaus priežiūros užstatyti markerį ant linijinio objekto pradžios, užduoti atributus ir linijos išsišakojimuose/ sankryžose nustatyti kryptį, kuria turi būti tęsiamas vektorizavimas Pusiau automatinis ir automatinis vektorizavimo metodai skirti sekti linijinius objektus skenuotame vaizde ir brėžti atitinkamas linijas. populiarūs vektorizavimo programiniai paketai: LaserScan Fastrak ir Lasertrak, ESRI ArcScan, EasyTrace. Prieš pradedant skenavimą, reikia paruošti pradinę medžiagą:atrinkti kokybiškus popierinius žemėlapius (nesuglamžytus, nesuplėšytus, kokybiškai atspausdintus) sutvarkyti žemėlapių originalus arba jų kopijas ant plėvelės (panaikinti pašalinius objektus, sujungti nutrūkusias linijas ir pan.);gali prisieiti padaryti nekokybiškų žemėlapių kopijas (fotografavimo ar braižymo būdu) Prieš pradedant digitalizavimąar vektorizavimą, būtina identifikuoti taškus, kurie bus naudojami geo-referencijavimui, ir nustatyti jų koordinates. Skenuotos medžiagos paruošimas vektorizavimui:skylių ir plyšių užpildymas;briaunų sutvarkymas ar ribų supaprastinimas;pasukimas;dėmių pašalinimas/filtravimas; ištrynimas ir panaikinimas;suploninimas; iškirpimas;braižymas ir rasterizavimas Skaitmeninių žemėlapių kokybės charakteristikų komponentai: Mikro lygio komponentai - tai duomenų kokybės parametrai, nusakantys individualius duomenų elementus;Makro lygio komponentai nusako duomenų rinkinį kaip visumą;Duomenų vartojamumo komponentai. Mikro lygio komponentai:Padėties tikslumas;Atributinės informacijos tikslumas; Logiškumas;Skiriamoji geba. Padėties tikslumas-objekto padėties žemėlapyje nukrypimas nuo jo tikros padėties natūroje, nusakomas dviem rodikliais:Absoliutiniu nukrypimu, parodančiu, kiek objekto padėtis neatitinka tikrovės bei išreiškiamu kontrolinių taškų padėties nukrypimų nuo tikros reikšmės vidurkiu;Preciziškumu - rodikliu, kuris apibūdinamas duomenų elementų padėties paklaidų dispersija;Dažnai naudojamas tikslumo įvertinimo rodiklis-vidutinė kvadratinė klaida. Atributai gali būti:diskretus rodikliai - gali įgauti vieną iš keleto konkrečių reikšmių, jų vertinimas apima ir klasifikavimo schemos įvertinimą;kintantys rodikliai-gali turėti bet kokį reikšmių skaičių, jiems vertinti galima naudoti analogiškus padėties tikslumo vertinimui metodus. Logiškumas - nusakomas objektų tarpusavio padėties ir ryšių logiškumo išlaikymas. Pvz., vanduo negali tekėti „t kalną"; ištisiniai hidrografijos objektai negali būti digituoti atkarpomis, kurių kryptys skiriasi. Skiriamoji geba:Erdvinė skiriamoji geba; Žemėlapių skiriamoji geba. Erdvinė skiriamoji geba:fotografinėse sistemose - linijų skaičius milimetre (mm-1) arba linijų skaičius colyje (dpi);rastriniame duomenų modelyje - elementariųjų vaizdo elementų (pikselių arba gardelių) dydis. Žemėlapių skiriamoji geba - minimalus kartografavimo vienetas, t.y. mažiausių atvaizduojamų objektų dydis.Geografiniai duomenys, sukaupti GIS duomenų bazėse, gali būti pateikiami vartotojui bet kokiu masteliu. GIS duomenų mastelis susijęs su informacijos turiniu. Makro lygio komponentai: Pilnumas (užbaigtumas); Padengimo pilnumas; Klasifikavimo pilnumas; Testavimo pilnumas.Duomenų amžius (aktualumas) - skaitmeninio žemėlapio bendras amžius, atskirų klasių amžius;Duomenų kilmė-pagal kokius šaltinius sudarytas skaitmeninis žemėlapis. Duomenų vartojamumo komponentai:Prieinamumas-kas gali ir kaip gali naudotis skaitmeniniais žemėlapiais;Tiesioginė ir netiesioginė kaina. Svarbus skaitmeninių žemėlapių kokybės kriterijus -aktualumas. Skaitmeniniai žemėlapiai leidžia operatyviai atnaujinti turimą kartografinę informaciją, panaudojant naują aerofotografinę ar kosminę nuotrauką. Ypatingai sparčiai kintančiame pasaulyje aktualumas įgyja vis didesnę reikšmę. Tačiau aktualumas turi būti suderintas su realiu poreikiu duomenims. Skaitmeninių žemėlapių klaidos priklauso nuo visos eilės faktorių:pradinių duomenų šaltinių tikslumo;metodų (pasirinktos technologijos) tikslumo; klaidų sudarant skaitmeninius duomenis (operatorių darbo kokybės). Aerofotografinė nuotrauka, naudojama stereo-digitalizavimui.Šios medžiagos tikslumas visų pirma priklauso nuo aerofotografavimo mastelio - kuo smulkesnis aerofotografavimo mastelis, tuo mažiau tikslūs duomenys - ir aerotrianguliacijos tikslumo. Savo ruožtu aerotrianguliacijos tikslumas priklauso nuo:kontorženklių padėties nustatymo vietovėje tikslumo;kontūrženklių identifikavimo aerofotografinėje nuotraukoje tikslumo;skenuotos aerofotografinės nuotraukos skiriamoji geba (skaitmeninei fotogrametrijai);aerofotografinių vaizdų orientavimo tikslumo; matavimų aerofotografiniuose vaizduose tikslumo;aerotrianguliavimo programos tikslumo. Ortofotografiniai žemėlapiai, naudojami mono-digitalizavimui. Šios medžiagos tikslumas priklauso nuo eilės sąlygų, kelios iš jų:aerofotografmės nuotraukos mastelis;skenuotos aerofotografinės nuotraukos skiriamoji geba; aerotrianguliacijos tikslumas;reljefo modelio sudarymo ir redagavimo tikslumas; aerofotografinių vaizdų montavimo tikslumas. Skenuojant žemėlapius, jų tikslumą mažina pačių žemėlapių deformacijos. Žemėlapiai, veikiami grėsmės, turi savybę plėstis, o džiūdami trauktis, ir tas procesas netolygus, nes priklauso nuo kartografinio popieriaus plaušų orientavimo. Metodo (pasirinktos technologijos) tikslumas- Šio metodo tikslumui įtaką daro: aerotrianguliacijos tikslumas;objektų identifikavimo tikslumas. Mono-digitalizavimo tikslumas-Šio metodo tikslumui įtaką daro:ortofotografinio žemėlapio tikslumas;žemėlapio skiriamoji geba; objektų identifikavimo tikslumas. Geodeziniai matavimai yra tiksliausi iš visų metodų. Jų tikslumą įtakoja:geodezinio pagrindo tikslumas; matavimo instrumentų ir technologijos tikslumas. Digitalizavimo, naudojant digitaizerius, tikslumas-Šio metodo tikslumui įtaką daro: pradinio žemėlapio geo-referencijavimo tikslumas;pradinio žemėlapio kokybė; tinklelio skiriamoji geba;atskaitymo tikslumas. Digitalizavimo kompiuterio ekrane tikslumas-Šio metodo tikslumui įtaką daro: pradinio skenuoto vaizdo geo-referencijavimo tikslumas; pradinio skenuoto vaizdo kokybė. Vektorizavimo tikslumas-Šio metodo tikslumui įtaką daro: pradinio skenuoto vaizdo geo-referencijavimo tikslumas; blogas linijų išskyrimas pradinėje medžiagoje; linijiniai objektai nutraukti, pvz., horizontalės po užrašais; linijiniai objektai vaizduojami punktyrais;sudėtingos linijų struktūros su dideliu sankryžų kiekiu. Bendra rastrinės pradinės medžiagos vektorizavimo problema-Kaupiant vektorinius duomenis rastro (ortofotografinio žemėlapio ar skenuoto žemėlapio/jo originalo) pagrindu, visada susidūrimą su taško identifikavimo problema;Vektorizuojant taškus reikia dėti pikselių (gardelių) centruose, kad išvengti duomenų klaidų.Tuo pat metu reikia įsivaizduoti generalizuotas linijas, kad taškai nebūtų dedami kiekviename sudarančiame liniją pikselyje. Klaidos sudarant skaitmeninius duomenis daugiausiai yra operatorių klaidos ir mažai tepriklauso tiek nuo pradinių duomenų, tiek nuo metodo. Pagrindinį vaidmenį čia vaidina operatorių patirtis. Todėl būtinos detalios objektų digitalizavimo taisyklės, kur būtų vienareikšmiškai išaiškinti galimi atvejai. operatorių klaidos-Operatoriai turi savo digitalizavimo stilių, kuris gali įtakoti digitalizavimo rezultatus: pvz. krūmokšnius vienas operatorius gali digitalizuoti kaip taškus, kitas operatorius -kaip plotelius, trečias - apjungti krūmokšnius į masyvus gali pasireikšti tiek vieno lapo viduje, tiek suvestinėse tarp lapų;kai kada padaromos loginės klaidos, pvz., tiltas nesutampa su keliu arba hidrografijos objektu. Skaitmeninių žemėlapių sudarymo klaidų išaiškinimas ir eliminavimas vykdomas keliais būdais:peržiūra ekrane;automatizuotu identifikavimu;kontroliniu spausdinimu. Automatizuotas identifikavimas, panaudojant specialiai paruoštas procedūras, skirtas identifikuoti neuždarytiems poligonams, per trumpoms linijoms, per mažiems poligonams, kabančioms linijoms, topologinėms klaidoms ir pan. Kontrolinis skaitmeninių žemėlapių spausdinimas leidžia peržiūrėti sudarytus žemėlapius ir įvertinti jų kokybę bei tikslumą, atsižvelgiant į mastelį. metaduomenų klaidos, kurios gali būti dvejopo pobūdžio- geoobjektų metaduomenų klaidos; sluoksnių ar georeferencinių duomenų bazės metaduomenų klaidos. geoobjektų metaduomenų klaidos - kai metaduomenys kuriami kiekvienam geoobjektui automatizuotu ar rankiniu būdu. Automatizuotu būdu galimas neteisingas pradinių parametrų (pvz., datos) nustatymas, kuris duoda sisteminę klaidą. Rankiniu būdu galimas neteisingas atributų užrašymas, pvz. vietoje „atnaujintas" užrašoma „naujas"; sluoksnių ar georeferencinių duomenų bazės metaduomenų klaidos - įveliamos klaidos įrankiu būdu kuriamus metaduomenis, neteisingai nurodant atributus, pvz. duomenų bazės versiją. 8.Skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai Aerofotografine nuotrauka - specialiais aparatais iš oro gautas žemes paviršiaus fotografinis arba skaitmeninis vaizdas, naudojamas žemes kartografavimui. Kosmine nuotrauka - iš dirbtinių žemes palydovų.specialiais aparatais gautas žemes paviršiaus fotografinis arba skaitmeninis vaizdas, naudojamas žemes kartografavimui. Ortorektifikavimas (transformavimas) -aerofotografines arba kosmines nuotraukos vaizdų geometrijos ištaisymas dėl nuotraukos geometrijos iškraipymų ir žemes paviršiaus nelygumo. Ortofotografiniai žemėlapiai (vaizdai) -aerofotografines arba kosmines nuotraukos vaizdų pagrindu sukurtas geometriškai ištaisytas fotografinis (skaitmeninis) žemes paviršiaus vaizdas pasirinktoje kartografinėje projekcijoje. Skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai - SOFP SOFP panaudojimas: Kartografija; žemėtvarka; Kadastras;Miškotvarka (spektrozoniniai);Melioracija;Geologija (multispektriniai) Monitoringas;Avarinių situacijų valdymas; Susisiekimas (keliai, geležinkeliai); Mobiliojo ryšio telekomunikacijos; Teminės Geografinės informacijos Sistemos. Lietuvos SOFP - ORT1 OLT taikymai:ORT10LT;KDB 10LT-mikro/GDB 10LT gamyba; KDB 10LT-midi/TOP1 OLT gamyba SOFP sudarymo technologijų etapai:AFN projektas;Aerofotografavimas;AFN medžiagos pirminis apdorojimas;AFN analogines medžiagos skenavimas (filmams); Aerotrianguliacija;Skaitmeninio reljefo modelio (DTM) sudarymas; Ortofototransformavimas ir radiometrinis sutvarkymas;Ortofototransormuotų vaizdų sutvarkymas. AFN paskirtis ir tipas (juodai/balta, spalvota. multispektrins, kosmine); AFN teritorijos ir laiko detalizavimas (lapų danga, vandens lygis, prioritetai); AFN projektas (mastelis, maršrutai, blokai, nuotraukų centrai); Aerofotografinė nuotrauka:Juodai/balta (panchromatinė) ;Spalvota. AFN projektas Kosminė nuotrauka gaminama naudojant ne filrmą, o skenerį: IKONOS - 1m panchrom/4m spalvota ; QuickBird 0.61m panchrom/2.44m spalvota Aerofotografavimas-Lėktuvas (dvimotoriai stabilesni; reaktyviniai per greiti); Aerofotokamera:Specializuotos aerofotokameros, pvz. Leica RC30, RC20, RC10; Prasidėjo skaitmeninių aerofotokamerų era, pvz.Leica ADS40 ;Girostabilizavimo įrenginys ;GPS (skrydžio metu nuotraukų centrai koordinuojami GPS pagalba). AFN medžiagos pirminis apdorojimas-Filmų ryškinimas, kontaktinės spaudos ir diapozityvų gamyba;Skaitmeninių duomenų perrašymas į archyvinius nešėjus ;GPS duomenų apdorojimas; Dokumentacijos sutvarkymas. Aerotrianguliacijos etapai: AT projekto paruošimas,AFN vaizdų matavimai;AT skaičiavimas ir išlyginimas. Automatinis skaitmeninio paviršiaus modelio (DSM) generavimas: Stereomodeliui; Ortofotografiniam žemėlapiui;Visam objektui. Skaitmeninis reljefo modelis- (DTM) DSM redagavimas į DTM:80% ortofotografinio žemėlapio darbo laiko sąnaudų;Miškai; Keliai;Tiltai;Hidrografija;Aukšti objektai (pastatai, bokštai ir kt.) Reljefo modeliai: neredaguotas ir redaguotas reljefas. Ortofototransformavimas ir radiometrinis sutvarkymo etapai:AFN vaizdų transformavimas DTM pagalba į plokštumą;AFN vaizdų sujungimas tarpusavyje;AFN vaizdų fototono išlyginimas - radiometrinis sutvarkymas. Ortofototransformuotų vaizdų sutvarkymas:Ortofototransformuotų vaizdų „sukarpymas" 5x5km LKS-94 lapais į ORT10LT;ORT suspaudimas į 0,5m skiriamąją gebą;ORT10LT konvertavimas į TIFF formatą;Georeferencinių failų, TFW arba GeoTIFF paruošimas;ORT10LT ir .TFW failų surašymas {informacijos nešėjus;Dokumentacijos sutvarkymas. Kosminės nuotraukos panaudojimo ORT10LT gamybai ypatumai:Kosminei nuotraukai nereikia tiek daug atraminių taškų, nes vaizdai dengia žymiai didesnius plotus;Kadangi nėra stereoefekto, kosminės nuotraukos ortofototransformavimui būtinas iš anksto sudarytas reljefo modelis; Kiti vėlesni procesai analogiški tradiciniam variantui. Dešifravimas - objektų atpažinimas aerofotografinėje/kosminėje nuotraukoje. Dešifravimas atliekamas žemėlapių arba kartografinių duomenų bazių sudarymui. Digitalizavimas (kartografijoje ir geoinformatikoje)-analoginių grafinių/kartografinių duomenų (originalų) perkėlimas įvairių digitaizerių pagalba į skaitmeninį pavidalą, užtikrinant jų apdorojimą kompiuterine įranga arba siekiant juos saugoti kompiuterinei įrangai pritaikytomis priemonėmis Pagal digitalizavimo metodą išskiriami:Skenavimas, kai skeneriu sukuriama skaitmeninė originalo kopija-piešinys; Rankinis digitalizavimas - naudojant digitaizerius, kur geoobjektai originaluose apvedami ranka;Rankinis digitalizavimas, kai nuskenuotuose vaizduose geoobjektai apvedami ranka manipuliatoriaus (pelės) pagalba. Sis metodas gali būti pusiau automatinis, kai programinė įranga „seka" geoobjektus, o žmogus koreguoja jos veiklą;Automatinis digitalizavimas, kai nuskenuotuose vaizduose geoobjektai apvedami programinės įrangos pagalba. Skenavimas, kai sukuriami rastriniai duomenys, kai kada nepriskiriamas prie „tikrojo" digitalizavimo, kur tikslas yra sukurti vektorinius duomenis. Pagal automatizacijos lygį digitalizavimas būna:rankinis-kai žmogus atlieka visą darbą;pusiau automatinis kai žmogus koreguoja programinės įrangos atliekamą darbą;Automatinis kai programinė įranga pilnai atlieka visą darbą. Pagal automatizacijos laipsnį digitalizavimas būna:taškinio įvedimo,kai informacija apie geoobjektą įvedama taškas po taško geoobjekto krypties kitimo vietose; srautinio įvedimo,kai generuojamas koordinačių srautas per tam tikras vienodas laiko atkarpas arba erdvės atkarpas. Digitalizavimo procesas aptarnaujamas specialios programinės įrangos (grafinių vektorinių redaktorių), kurių funkcijos yra:Digitalizavimo režimo nustatymas; Objektų pridėjimas, perkėlimas, pakeitimas, pašalinimas;Objektų anotavimas, atributavimas ir markiravimas; Linijų sutvarkymas mazguose;Kokybės kontrolė (topologinių-geometrinių klaidų ir trūkumų paieška, indikavimas, koregavimas poligonų neuždarymas, pseudomazgai. kabančios linijos ar segmentai, nemazginis linijų ir segmentų susikirtimas, raukšlės, dublikatai ir pan). Pavadinimas - ORT10LT; Koordinačių sistema - LKS-94; Formatas - TIFF (suTFW); Nomenklatūriniai lapai - 5x5 km, ~2800 visai Lietuvos teritorijai;Skiriamoji geba vietovėje - 0.5mGeometrinis gerai atpažįstamų vietovės taškų horizontalus tikslumas - ±1.5m Realus tikslumas ORT10LT '2005/06:Ortofotografiniuose žemėlapiuose gerai atpažįstamų vietovės taškų horizontalus tikslumas - ± 1.5m.; Kelių ir hidrografijos tinklas ortofotografiniuose žemėlapiuose, palyginus su skaitmeniniais vektoriniais kelių ir hidrografijos tinklo stereo-braižymo duomenimis - nesutapimai 1 ÷2.5m. 9.Skaitmeninė duomenų bazėLTDBK50000 LTDBK50000 - Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapio M 1:50 000 skaitmeninių duomenų bazė LTDBK50000 sudaro:vektorinių duomenų bazė LTDBK50000-V; spalvoto rastro duomenų bazė LTDBK50000-SR. LTDBK50000 sudaryta 1994-1996m., panaudojant esamų žemėlapių informaciją, skaitmenines duomenų bazes kartu su to laikotarpio naujaisiais SPOT panchromatine ortofoto medžiaga (PAN) ir geometriškai pataisytais multispektriniais (XS) vaizdais. Atliekant geoduomenų atnaujinimo darbus, tiek grafinė tiek atributinė informacija yra tikslinama, naudojant ortofotografinę medžiagą, taip pat remiantis valstybinių institucijų, atsakingų už tam tikrų objektų monitoringą ir tvarkymą, informacija Duomenys: LTDBK50000 duomenų bazėje pateikiami geoobjektai; LTDBK50000 skaitmeninių duomenų bazę sudaro 135 nomenklatūriniai lapai. LTDBK50000 duomenų bazėje pateikiami geoobjektai:žemėnaudos, vandens tėkmės, keliai ir geležinkeliai, infrastruktūra, reljefas, administracinių ir saugomų teritorijų ribos. Duomenų tikslumas: neatnaujintų- 10m vietovėje; atnaujintų- 5-10 m vietovėje. LTDBK50000-V geoobjektai ar jų dalys, išreikštos grafiniais primityvais, yra sukoduoti pagal SSC satellitbild pateiktą ir suderintą su Valstybine žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos Kartografijos skyriumi (dabar Nacionalinė žemės tarnyba, Kadastrų ir geodezijos departamentas) kodavimo sistemą "Lithuania: Coding 1995-08-14". Ši kodavimo sistema yra paruošta pagal "Kartdatabanken, Svenska kommunforbundet, Oktober 1986". Skaitmenine duomenų bazė naudojama:kaip duomenų šaltinis išvestinėms informacinėms sistemoms kurti (savivaldybių, krašto apsaugos, aplinkos apsaugos, telekomunikacijų, energetikos, transporto, teritorijos planavimo, logistikos ir kt); sudarant skaitmeninius žemės paviršiaus modelius; žemėlapių leidybai;mokslo bei mokymo reikmėms. LTDBK50000 perduodama atskirais "Baltija-93" skaidymo sistemos lapais. LTDBK50000 sluoksniais neskaidoma. Vektorinių duomenų bazė LTDBK50000-V perduodama Arclnfo sluoksniais. Atskiru susitarimu LTDBK50000 duomenys gali būti organizuojami bibliotekų principu, konvertuojami ir perduodami kitais formatais. Galima apjungti tam tikros teritorijos LTDBK50000 duomenis. LTDBK50000 autoriaus teisė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Uetuvos Respublikos Žemes ūkio ministerijos. LTDBK50000-V pagal autoriaus įgaliojimą platina ir aptarnauja VĮ-GIS-Centras. Sudarymo metodika trumpai:dešifravimas-ant kosminės SPOT nuotraukos analoginių kopijų uždėtose plėvelėse plonais flomasteriais išbraižyti geoobjektai (atskirai linijiniai ir plotiniai);digitalizavimas - iš pradžių plėvelės digituotos digitaizeriais rankiniu būdu, vėliau pradėtos skenuoti ir kompiuteriu pusiau automatiškai vektorizuoti geoobjektai; duomenų bazės sudarymas - panaudojant digitalizavimo medžiagą, atliktas skaitmeninio žemėlapio redagavimas; metaduomenų sudarymas - sudaryti duomenų bazės metaduomenys Kai kurie produktai, kuriems panaudota LTDBK50000: Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapis M 1:50 000;Lietuvos turistiniai žemėlapiai M1:130 000;Lietuvos kelių atlasas M1:120 000 Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapis M 1:50 000: LTDBK50000-V kaip pagrindinis;SPOT kosminis vaizdas kaip fonas Turistinis žemėlapis M1:130 000:LTDBK50000-V kaip kartografinis pagrindas; - + turistinė informacija Corine Land Cover - CLC - žemės dangos duomenų bazė CLC - Corine Land Cover - duomenų bazę sudaro vektorinių duomenų bazė. CLC sudaryta visai dabartinei Lietuvos Respublikos teritorijai (65300km2) kaip dalis visą Europą apimančios duomenų bazės. 1996-1998 m., vykdant L/CLC95 projektą, 1995 m. LANDSAT TM kosminio vaizdo pagrindu buvo sukurta Lietuvos žemės dangos GIS duomenų bazė (toliau - GDB95). Pagrindiniai L/CLC95 projekto ypatumai:skaitmeninio žemėlapio mastelis - 1:100 000; kosminio vaizdo nuotraukų rezoliucija - 100 m;į GDB95 įtraukti tik plotiniai elementai (toliau -poligonai), kurių plotas ne mažesnis kaip 20 ha (Lietuvai) arba 25 ha (Europai);žemės danga suklasifikuota pagal hierarchinį CORINE klasifikatorių: 44 klasės trečiame lygmenyje, 15 - antrame ir 5 - pirmame IMAGE2000 pagrindu atnaujinti GDB95 duomenys ir Įvertinti pokyčiai, įvykę žemės dangoje per 1995-2000 m. laikotarpi. Pagrindiniai L/CLC2000 projekto ypatumai: skaitmeninio žemėlapio mastelis - 1:100 000:kosminio vaizdo nuotraukų rezoliucija -25 m;GDB2000 elementai - tik plotiniai, elementų plotas ne mažesnis kaip 20 ha (Lietuvai) arba 25 ha (Europai); pokytis žemės dangoje vertinamas tik tada, jei poligono riba pasislinko ne mažiau kaip 100 m, o jo plotas pakito ne mažiau kaip 3 ha;žemės danga suklasifikuota pagal hierarchinį CORINE klasifikatorių. 44 klasės trečiame lygmenyje, 15 - antrame ir 5 -pirmame. Sukuriant L/CLC2000 duomenų bazę, pagrindinis dokumentas -„CORINE Land Cover update. I&CLC2000 project Technical Guidelines". CLC duomenų bazėje pateikiami geoobjektai:dirbtinės dangos;žemdirbystės teritorijos;miškai ir kitos gamtinės teritorijos;pelkės;vandens telkiniai. Duomenų tikslumas: - 25m vietovėje. Sudarymo metodika trumpai: dešifravimas; digitalizavimas; duomenų bazės sudarymas; metaduomenų sudarymas. dešifravimas-ant kosminės Landsat TM nuotraukos analoginių kopijų uždėtose plėvelėse plonais spalvotais flomasteriais išbraižytos klasių ribos. digitalizavimas-plėvelės nuskenuotos ir kompiuteriu pusiau automatiškai vektorizuotos klasių ribos, identifikuojant klases taškais; duomenų bazės sudarymas-panaudojant klasių ribas ir klasių taškus, suformuoti klasių poligonai ir jie topologiškai sutvarkyti, kiekvienam poligonui priskirtas unikalus identifikatorius; duomenų bazės sutvarkymas-atlikta duomenų bazės analizė, nustatant, ar nėra poligonų, mažesnių nei 20ha (tokie poligonai logiškai prijungti prie gretimų poligonų); metaduomenų sudarymas-sudaryti duomenų bazės metaduomenys. Atnaujinimo metodika trumpai:dešifravimas - ant kosminės nuotraukos kompiuterio ekrane uždėtame vektoriniame sluoksnyje identifikuoti klasių pasikeitimai; digitalizavimas - nustačius, jog pasikeitimas viršija 3 ha, vektorizuotos naujos klasių ribos;duomenų bazės sudarymas - panaudojant klasių ribas, suformuoti klasių poligonai ir jie topologiškai sutvarkyti, kiekvienam poligonui priskirtas unikalus identifikatorius; duomenų bazės sutvarkymas - atlikta duomenų bazės analizė, nustatant, ar nėra poligonų, mažesnių nei 20ha (tokie poligonai logiškai prijungti prie gretimų poligonų); metaduomenų sudarymas - sudaryti duomenų bazės metaduomenys. 10.Darbas su skaitmeninio žemėlapio sluoksniais,jų sudarymas Skaitmeninio žemėlapio sluoksnių sudarymo technologiją apsprendžiantys faktoriai: skaitmeninio žemėlapio specifikacija;pradinė medžiaga;techninė ir programinė įranga;personalas;reikalavimai kainai; reikalavimai sudarymo laikui. Skaitmeninio žemėlapio specifikacija apibrėžia skaitmeninio žemėlapio turini ir tikslumo reikalavimus. Specifikacijoje nurodyti numatomo sudaryti skaitmeninio žemėlapio geoobjektai ir jų atributai, geoobjektų atvaizdavimo metodas (taškai, linijos, poligonai), geoobjektų grupavimas klasėmis/sluoksniais, duomenų sutvarkymo ypatumai irt.t.. Pradinė medžiaga turi tenkinti sudaromo skaitmeninio žemėlapio tikslumo reikalavimus, pvz., turint skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius, kurių skinamoji geba 0,5m, galima sudaryti M1:5 000 skaitmeninius žemėlapius, tačiau negalima sudaryti M1:2 000 skaitmeninių žemėlapių. Programinė ir techninė Įranga turi leisti dirbti su pradine medžiaga ir kaupti skaitmeninio žemėlapio duomenis pagal specifikaciją. Personalas turi būti tiek apmokytas dirbti su turima technine ir programine įranga, tiek susipažinęs su specifikacija ir jos ypatumais, tiek apmokytas našiai ir tiksliai sudaryti reikalingus skaitmeninius duomenis (priešingu atveju būtinas personalo apmokymas). Reikalavimas kainai yra ypač svarbus, nes ekonominis faktorius yra vienas svarbiausių, priimant sprendimus dėl vienų ar kitų skaitmeninių žemėlapių sudarymo. Reikalavimas sudarymo laikui apsprendžia reikalingos techninės ir programinės įrangos bei personalo kiekį, atsižvelgiant [darbo našumą ir darbų įvykdymo terminus. M1:10 000 kartografavimas numatytas „Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo valstybinėje 2005-2009 metų kartografavimo programoje" Skaitmeninio žemėlapio sluoksnių sudarymas - KDB10LT pavyzdžiu.Vykdoma pagal reglamentą GKTR 2.04.01.:1999. "Lietuvos Respublikos mastelio M1:10 000 žemėlapio kartografinių duomenų bazės KDB10LT kūrimo technologija";Specifikacija - GKTR 2.03.02.:2001. "Lietuvos Respublikos mastelio 1:10 000 žemėlapio kartografinių duomenų bazė KDB10LT v.2.1" Prieš pradedant darbus, paruošiamas projektas, numatant:kartografuojamą teritoriją; pradinę medžiagą- skaitmeninius ortofotograftnius žemėlapius;pagalbinę medžiagą-turi mus M1:10 000 topografinius žemėlapius, M1:10 000 situacijos planus, vietovardžių žinynus ir kt.;skaitmeninių duomenų kaupimo technologiją - mono-digitalizavimą, atskirais atvejais - stereo-digitalizavimą ir geodezinius matavimus, dešifravimą lauke ir t.t.;sukauptų skaitmeninių duomenų pradinės peržiūros ir kontrolės metodiką; skaitmeninių duomenų sutvarkymo metodiką; skaitmeninių duomenų kontrolės metodiką; Geoobjektai - tai natūralios (upės. augalija) ar urbanistinės (keliai, pastatai) kilmės realaus pasaulio objektai bei sąlyginiai, neapčiuopiami objektai, charakterizuojantys realų pasaulį (horizontalės, administracinės ribos). Kaupiama įvairi informacija apie geoobjektus: charakteristikos, pavadinimai ir t.t. Šios informacijos negalima nustatyti dešifruojant kameraliai, todėl ji turi būti surinkta iš įvairių kartografinių šaltinių. Dalis informacinės medžiagos gali būti jau sukaupta (originalai ar kopijos) ir ją reikia tik patikslinti ar papildyti, kita dalis gaunama iš įvairių organizacijų ir žinybų. Paruošiamosios medžiagos rinkimo metu kai kurie duomenys gali būti gaunami skaitmeniniu pavidalu. Jei šie duomenys neįtakoja kitų objektų digitalizavimo (pvz., paminklai ir monumentai), jie [KDB10LT įtraukiami duomenų bazės redagavimo etape. Jei šie duomenys reikalingi mono-digitalizavimo metu kaip pagalbiniai (pvz. valstybių sienos, apskričių, rajonų (savivaldybių), miestų ir valstybės saugomų teritorijų ribos), jie prijungiami prie kuriamos DB, pradedant mono-digitalizavimą. Kiekvienam žemėlapio lapui komplektuojamas pagalbinės medžiagos paketas. Jo turinys:žemėlapio formuliaras; topografinis M1:10 000 žemėlapis;situacijos M1:1O 000 planas (medžiaga ruošiama tik esant poreikiui);vietovardžių žiniaraštis;patikslintų vietovardžių žiniaraštis (medžiaga ruošiama tik esant poreikiui);urbanistinių, komunalinių ir pramonės objektų žiniaraštis (medžiaga ruošiama tik esant poreikiui); gyvenamųjų vietovių M1:50 000 schema (medžiaga ruošiama tik esant poreikiui); aerofotonuotrauka (aerofotonuotraukų komplektas) arba analoginio ortofotoplano kopija;medynų M 1:20 000 planas (medžiaga ruošiama tik esant poreikiui). Sumontuotame žemėlapyje, laikantis TOP10LT reikalavimų, pažymima ši informacija: Geodezinio pagrindo punktai; Geležinkelių linijos ir jų kryptys, stočių ir stotelių pavadinimai;Automobilių kelių numeriai, charakteristikos, dangos pasikeitimo vietos ir kelių kryptys;Antžeminiai magistraliniai dujotiekiai ir naftotiekiai. Hidrografijos objektai su pavadinimais;Gatvių, miestų aikščių, stadionų, dviračių ir pėsčiųjų takų, alėjų parkuose pavadinimai. Geodezinio pagrindo punktai: GPS tinklo 0, 1 ir 2 klases punktai;trianguliacijos ir poligonometrijos 1, 2, 3 ir 4 klasės punktai; perskaičiuoti į LKS-94 koordinačių sistemą; astronominiai punktai; aukščio punktai (gruntiniai reperiai). Laikantis TOP10LT reikalavimų, pažymima ši informacija: Ribos; Miškų pavadinimai, vyraujančios medžių rūšys; Kapines; Elektros linijos;Gyvenamųjų vietovių pavadinimai, gyventojų skaičius; Durpynų pavadinimai;Karjerai, durpynai, degalines, bokštą (TV/radijo, mobilaus ryšio - šie objektai pažymimi tik tuo atveju, jei yra gauta planine medžiaga arba koordinates jų pažymėjimui žemėlapyje);Žemes naudojimas - karjerai, durpynai, maldos namai; Piliakalniai ir alkakalniai Ribos- valstybių sienos ir pavadinimai; apskričių, rajonų (savivaldybių), miestų pavadinimai ir ribos;miestų ribos;saugomų teritorijų pavadinimai ir ribos Žiniaraštyje pateikiami:visi žemėlapio lape įvardinti vietovardžiai:gyvenamųjų vietovių pavadinimai su gyventojų skaičiumi;miškų pavadinimai;hidronimai;kelių ir geležinkelių kryptys;gatvių pavadinimai;piliakalnių ir alkakalnių pavadinimai;saugomų teritorijų pavadinimai ir pan. Jei nėra planinės medžiagos objektų pažymėjimui situacijos plane, bet yra sąrašas, pildomas žiniaraštis, kuriame įrašomi šie objektai: maldos namai (bažnyčios, cerkvės, kirchės, sinagogos, kinesės ir mečetės);degalinės;televizijos ir radijo ar ryšių bokštai;oro uostai;paminklai;karjerai;durpynai ir pan. Gyvenamųjų vietovių M1:50 000 schemos kopijos iškarpoje nubraižomas M1:10 000 žemėlapio LKS-94 koordinačių sistemoje rėmelis ir užrašoma lapo nomenklatūra. Aerofotografinė nuotrauka (aerofotografinių nuotraukų komplektas) arba analoginio ortofotoplano kopija. AFN nubraižomas LKS-94 koordinačių sistemos žemėlapio rėmelis ir rėmeliai tarp AFN žemėlapio ribose. Medynų M1:20 000 planas-Paruošiamas tik tuo atveju, jei situacijos plane negalima įmontuoti girininkijų M1:10 000 planų;Iš miškotvarkos M1:20 000 planų montuojami lapai LKS-94 koordinačių sistemos rėmuose. AFN kameralinis dešifravimas gali būti atliekamas visam kartografuojamam objektui, atskiroms teritorijoms arba visai neatliekamas - priklausomai nuo to, ar dešifruotos AFN reikalingos tolesniam darbui. Dešifruojant naudojama:sukomplektuotas pagalbinės medžiagos paketas;kontaktinių AFN komplektai (stereoperžiūrai stereoskopu ar interpretoskopu);naujausio dešifravimo fotoplanai-originalai. Kartografuojamos teritorijos reljefas digitalizuojamas nuo skenuotų rusiškų M1:10 000 žemėlapių 1963m. koordinačių sistemoje arba reljefo leidybinių originalų. Nesant M1:10 000 žemėlapių, naudojami M1:25 000 ar kito mastelio žemėlapiai. Reljefo DB kūrimas nepriklauso nuo situacijos elementų DB, todėl jį galima atlikti prieš arba lygiagrečiai dešifravimui. Reljefas prie situacijos elementų DB prijungiamas, kuriant KDB10LT Arc/lnfo sluoksnius. Skenuojami topografinio žemėlapio reljefo sluoksnio ir hidrografijos sluoksnio originalai. Skenuoti reljefo originalai sutvarkomi, sujungiant nutrūkusias ir pusines horizontales Pusiau automatizuoto vektorizavimo būdu digitalizuojamos horizontalės. Jos atributuojamos, identifikuojant horizontalių pobūdį, (pagrindinės, pagrindinės pastorintos, pusinės, papildomos) ir aukštį. Digitalizuota informacija patikrinama, ar nėra supainioti horizontalių, aukščių taškų ir vandens horizontų aukščiai. Šios klaidos gali būti tiek padarytos operatorių, tiek esančios žemėlapiuose. Radus klaidų žemėlapiuose, būtina išsiaiškinti teisingas aukščių reikšmes ir jas [traukti (.skaitmeninio žemėlapio duomenų bazę. Reljefas ruošiamas 1942m./1963m. koordinačių sistemos lapais, po to informacija suderinama tarp lapų. Suderinimo metu vėl ieškoma galimų žemėlapių klaidų (pvz., skirtingai įvardintos tos pačios horizontalės), kurios turi būti ištaisytos skaitmeniniuose duomenyse. Vėliau visų lapų informacija sujungiama ir „sukarpoma" LKS-94 lapais GIS realaus pasaulio struktūrizavimo principai:realus pasaulio vaizdas logiškai išskirstytas į geoobjektus;geoobjektai išreikšti geoelementais - plotais, linijomis (vektoriais), taškais;apibrėžta kiekvieno geoelemento padėtis geografinėje erdvėje; kiekvienas geoelementas koduotas, naudojant GIS kodavimo modelį;aprašytos kiekvieno geoelemento charakteristikos - atributai, aprašyti kiekvieno geoelemento metaduomenys. Taškai-Geoobjektų, kurie yra per maži, kad pavaizduoti juos kaip linijas ar plotus (pvz., pavieniai medžiai, bokštai, pastatai), vieta nusakoma taškais. Linijos vaizduoja tokius geoobjektus, kurie yra per siauri, kad vaizduoti juos nustatyto mastelio žemėlapyje (ir tuo pačiu atitinkamoje geoduomenų bazėje) kaip plotus (pvz., gatvės, upeliai), arba objektus, kurie turi ilgi, bet neturi pločio (pvz., horizontalės, ašinės kelių linijos). Vektoriais vaizduojami tokie geoobjektai, kuriems kryptis yra svarbi charakteristika (pvz., ašinė upės linija, šlaito viršus). Plotai yra uždari kontūrai, kurie vaizduoja vienarūšių geoobjektų formą ir padėtį vietovėje (pvz., ežerai, miškai). Struktūrizuojant realaus pasaulio vaizdą, apibrėžiant ir koduojant geoobjektus naudojami šie pagrindiniai kriterijai:objektų fizinės savybės (pvz., forma, medžiaga); objektų kilmė (pvz., gamtiniai, urbanistiniai);objektų funkcijos (pvz., naftotiekis);objektų padėtis Žemės paviršiaus atžvilgiu;geoduomenų panaudojimas analizei;kodo struktūros atvirumas objektų sąrašo plėtimui geokodas yra Pagrindinė geoelemento charakteristika. Jis nusako, kokį geoobjektą charakterizuoja geoelementas ir kokiai klasei geoobjektas priklauso. Savybinis kodas - tai vienos raidės kodas, stovintis prieš geoobjekto kodą. Šie kodai naudojami geoobjekto stoviui išreikšti. Naudojami šie savybiniai kodai:s - statomi geoobjektai;g - griaunami arba sugriuvę geoobjektai;f - fiktyvūs geobjektai, kurie kartografiniame žemėlapyje nevaizduojami, bet reikalingi kontūrams uždaryti;u - geoobjektai, skirti užrašams išdėstyti;i - interpretuoti geoobjektai, t.y. geometriškai netikslūs, juos reikia tikslinti Geoobjekto priskyrimą vienam ar kitam sluoksniui apsprendžia:grafinis jo atvaizdavimas (taškas, linija, plotas);geoobjekto pobūdis;atributinės informacijos pobūdis. Atributai - tai būtinas minimalus kiekis geoobjekto charakteristikų; jų reikšmės saugomos lentelėse. Mono-digitalizavimas vykdomas skaitmeniniuose ortofotografiniuose žemėlapiuose Linijiniai elementai, kurių grafinis atitikmuo yra asimetriškas įvedamos ašies atžvilgiu (šlaito viršus, tvora ir pan.), įvedami ta kryptimi, kad grafinis ženklinimas būtų dešinėje vedamos linijos pusėje. Minimalūs digitalizuojamų objektų dydžiai:pylimų, iškasų šlaitų, skardžių, šlaituose įtvirtintų terasų, laiptų ir nusileidimų į krantines, laiptų prie tiltų ar viadukų, laiptų atviroje vietoje ilgis ž3mm žemėlapyje;krantinių, atraminių sienučių, kapitalinių tvorų ilgis ≥5mm žemėlapyje;sodų, uogynų, apynynų, medžių augmenijos gyvenviečių užstatytoje dalyje, fontanų baseinų kontūrų plotas ≥4mm žemėlapyje;dirbamos žemės, pievų, karjerų, durpynų, krūmų, kirtimų, degimų vėjovartų, laukymių miškuose, dykviečių, smėlynų, žvyrynų, sąvartynų, pelkių plotas žemėlapyje ≥25mm ; griūvančių krantų plotis ≥1.0mm žemėlapyje;užtvankos ar pylimo apačios linija brėžiama, kai šlaito plotis viršija 1.5mm;greitkelių juostos digitalizuojamos atskirai, kai atstumas tarp jų didesnis nei1.5mm To paties tipo geoobjektų priskyrimą plotiniam ar taškiniam sluoksniui apsprendžia jų matmenys. Geoobjektai priskiriami taškiniam sluoksniui, kai jų dydis žemėlapyje mažesnis už:10mm2 - maži miškeliai; 2.5x2.5mm - maldos namai; 1.5x1.5mm - vandens valymo įrenginiai; 1.5x2.0mm - kapinės; 3.0x3.0mm - prieplaukos; 1.3mm - tiltai ir viadukai, pėsčiųjų tiltai; Ø1.4mm - kuro cisternos, naftos ar dujų saugyklos; Ø 1.6mm - kaminai, bokštai; Ø 2.0mm - duobės. Dešifravimas, naudojant skaitmeninę ortofotoplaną, yra tikslesnis už dešifravimą AFN. Dalis abejotinų objektų, paliktų lauko dešifravimui, skaitmeniniame ortofotoplane gali būti atpažįstami. Jau dešifruoti objektai gali būti pakoreguojami. Pataisymai AFN neatliekami. Užsakymo lape įrašomos pastabos. Sudėtingos, daugiaaukščiais pastatais užstatytos teritorijos paliekamos stereo-digitalizavimui, abejotini objektai - lauko dešifravimui.Teritorija skaitmeniniuose duomenyse apvedama laikina linija;Analogiška teritorija pažymima AFN (jei nebuvo pažymėta dešifravimo AFN metu) arba AOFP kopijoje; Užpildomas užsakymo lapas. Dešifruojamas objektas jame apibūdinamas trumpai ir aiškiai. Užstatytų teritorijų dešifravimui naudojama programa MicroStation, instaliuota fotogrametrinėje darbo stotyje SD3000. Stereo-digitalizavimo metodu diapozityvų stereoporos, turinčios tikslias jungimosi taškų koordinates (X, Y, 2), yra orientuojamos. Stereovaizde matomi objektai digitalizuojami pagal duomenų biblioteką (atributų lentelę), naudojant skirtingus duomenų tipus (linijas,laužtes, paviršius, kreives.), spalvas, linijų tipą ir storį. Kiekvienas objektas turi unikalias atributų reikšmes. Stereo-digitalizavimo ir mono-digitalizavimo duomenų sujungimui reikia, kad duomenys būtų vienodų matmenų (mono-digitalizavimas - 2d, stereo - 3d)t todėl stereo-digitalizavimo metodu gauti duomenys eksportuojami į dviejų matmenų failą Ploteriniame atspaude pažymimi ir sunumeruojami objektai, kūnuos reikia tikslinti vietovėje. Jie įrašomi užsakymo lape. Stereoduomenų pervedimas [ .SHP formatą-Šis žingsnis atliekamas programa Arc/lnfo. Kiekvienai dešifruotai stereoporai yra panaudojama Arc/lnfo programa, kuri pagal MicroStation naudojamą atributų lentelę vektorinius duomenis išskaido įArc/Info sluoksnius, kiekvieno sluoksnio duomenims suteikia atributo GKODAS reikšmę, transformuoja sluoksnio duomenis ir eksportuoja šiuos sluoksnius į.SHP formatą. Stereodigitalizavimo ir monodigitalizavimo duomenų sujungimas Duomenų struktūros pervedimas į KDB-Programoje GeoVektra atidaromas reikalingas ortofotoplanas ir duomenų bazei pasirenkamas tvarkomos stereoporos numerį atitinkantis katalogas. Sukuriama nauja duomenų bazė ir į šią tuščią duomenų bazę importuojami visi Arc/lnfo sluoksniai;Kiekvieno sluoksnio atributų lentelėje paliekamas tik atributas GKODAS (visi kiti atributų laukai pašalinami);Duomenų sluoksniai sudaro duomenų grupes. Sluoksnių, kūnų pavadinimai sudaryti iš skaitmenų, duomenų grupes iššifruojamos naudojantis programos MicroStation duomenų biblioteka. Analizuojant sluoksnių pavadinimus ir sluoksniuose esančius duomenis, redaguojamos GKODAS atributo reikšmes, pašalinama besidubliuojanti (perteklinė) vektorinė informacija arta kopijuojama informacija iš vieno sluoksnio į kitą:kiekviename plotiniame kontūre turi likti tik vena žymė - informacija apie kontūro viduje esančius elementus;uždari kontūrai negali turėti besidubliuojančių ribų. Gautos DB įkėlimas į monodigitalizavimo KDBProgramoje GeoVektra atidaromas darbinis ortofotoplanas ir duomenų bazė, kurią yra sukelti visų žemėlapiui priklausančių stereoporų duomenys, per tarpinį katalogą visų sluoksnių duomenys importuojami į monodigitalizavimo KDB;Ties stereodigitalizavimo ir monodigitalizavimo riba sujungiami plotiniai kontūrai, linijiniai objektai ir patikrinama atributinė informacija; Stereo-digitalizavimo metodu dešifruotiems duomenims iš paruošiamosios medžiagos surašomos visų KDB specifikacijoje naudojamų atributų reikšmės. Pasiruošimas lauko dešifravimui:išanalizuojamas pateiktas užsakymas, parenkama darbui reikalinga medžiaga: topografiniai žemėlapiai, schemos, AFN arba AOFP kopijos ir t.t; topografinio žemėlapio ir rajoninės schemos kopijose pažymimas vietų, kurias reikia apžiūrėti, išsidėstymas; parenkamas optimaliausias kelionės ir darbo maršrutas, apytiksliai apskaičiuojamas jo ilgis, numatoma darbo trukmė. Vietovėje atpažinti objektai pažymimi skaidrėje, prisegtoje ant AFN/AOFP kopijos, po to tušu išbraižomi sutartiniais ženklais AFN/AOFP kopijoje. Atliktą darbą kameraliai patikrina vadovas. Vektorinę DB kūręs vykdytojas įveda lauko dešifravimo duomenis į DB, suderina su anksčiau įvestais duomenimis. Gretimų DB duomenys ties rėmeliais sutvarkomi: suvedami linijiniai elementai: laužte, kuri atitinka linijini elementą., besitęsiantį už lapo ribų, turi kirsti rėmeli tame pačiame taške kaip analogiška laužte gretimame lape; jos turi būti vienodai koduotos ir turėti vienodą atributinę informaciją;ašinių hidrografijos linijų kryptis turi sutapti, suderinamos plotų žymes ir vietovardžiai. Programoje GeoVektra atidaromas pagrindinio žemėlapio ortofotografinis žemėlapis ir duomenų bazė. Importuojami pagalbinio žemėlapio sluoksniai. Po redagavimo pagalbinio žemėlapio duomenys eksportuojami į pagalbinio žemėlapio duomenų bazę (šio žingsnio galima ir nedaryti, jei nebuvo redaguoti pagalbinio žemėlapio duomenys). Eksportuojami visi pagalbinio žemėlapio duomenų sluoksniai. Atlikus šiuos veiksmus, pagalbinio žemėlapio duomenų sluoksniai pašalinami. Programoje GeoVektra atidaromas pagalbinio žemėlapio ortofotografinis žemėlapis ir duomenų bazė, importuojami suredaguoti pagalbinio žemėlapio sluoksniai. Tai atlikus, iš duomenų bazės pašalinami neredaguotų duomenų sluoksniai. Vykdytojas turi sutvarkyti duomenis ties rytine ir pietine jo kuriamos DB rėmelio dalimis. Jei lapas yra objekto pakraštyje, vykdytojas privalo suderinti duomenis ties rėmeliu su anksčiau sukurtomis DB (nesvarbu, kuria rėmelio dalimi eina objekto riba), DB tikrinama šiais aspektais:geoobjektai ir atributinė informacija turi būti įvesti pilnai ir tiksliai; kodai taisyklingi;hidrografijos linijinių elementų įvedimo kryptys turi atitikti tėkmes kryptį;visi kontūrai uždari;kiekvienas plotas turi turėti po vieną žymę; besijungiančių laužčių mazgai pritraukti. DB sukūrimas Arc/lnfo sluoksnių formate Duomenų .SHP formate importavimas į Arc/lnfo sluoksnius;Paleidžiama Arc/lnfo programa;Importuojami visi sluoksniai; Linijiniams sluoksniams sukuriama laužčių topologija, plotiniams sluoksniams - plotų topologija. Skaitmeninio žemėlapio sluoksnio sudarymas- Koordinatinio tinklelio sukūrimas; DB redagavimas ArcEdit aplinkoje; Reljefo sutvarkymas; Linijinių reljefo sluoksnių sujungimas; Reljefo ir situacijos derinimas; Plotinių sluoksnių sukūrimas; Sluoksnio LAPAI sukūrimas;Duomenų Arc/lnfo sluoksnių formate sutvarkymas ties rėmeliais. Ruošiant DB žemėlapio spausdinimui,skaitmeniniams duomenims suteikiama grafinė išraiška, t.y. priskiriami sutartinių ženklų simboliai. Daugelis topografinio žemėlapio sutartinių ženklų turi užrašus (charakteristikos, santrumpos, pavadinimai). DB sluoksniams, kurie turi žemėlapyje vaizduotiną tekstinę informaciją, pridedamas tekstinio tipo elementas - anotacija. Spausdinimas ploteriu-Sukuriamas grafinis failas (prieš tai [rašius lapo dydį ir žemėlapio charakteristikas: mastelį, išorinio rėmelio koordinates lape, vidinio žemėlapio rėmelio koordinates) ir žemėlapis atspausdinamas spalvotu ploteriu. Kontrolinio atspaudo tikrinimas-Atspausdinus ploteriu kontrolinį žemėlapio egzempliorių, jis patikrinamas. Pastebėtos klaidos, optimaliausios užrašų išdėstymo vietos pažymimos atspaude;Naudojantis pakoreguotu kontroliniu atspaudu, įvedami pakeitimai į skaitmeninę DB
Šį darbą sudaro 13922 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Geografijos špera
- 33 psl., (13922 ž.)
- Word failas 337 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šią šperą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
