Žemėlapiai ir miesto civilizacijų vystymasis

Civilizacija – (lot. civis reiškia piliečio išsimokslinimo, išsiauklėjimo visumą) visuomenės ir materialinės kultūros raidos etapas, kuriam būdingas materialinės kultūros šuolis, visuomeninių-valstybinių institucijų formavimasis, išrandamas raštas ir kt.
• Miestas – valstybė
• Socialinės kontrolės centrai;
• Politinio elito prieglobstis;
• Rūmų ir šventyklų kontrolė;
• Religinio garbinimo centrai;
• Miestai – tarpininkai tarp šventojo ir pasaulietiškojo pasaulio.
Darbo tikslas –
- išdėstyti informaciją apie kelių pagrindinių senovės miestų vystimąsi ir kūrimąsi;
- iliustruoti kokie buvo to laikotarpio žemėlapiai (šiuolaikinių žemėlapių pirmtakai);
- susipažinti su miestų kultūra, meno kūriniais, statiniais ir pan.
Egiptas
Egiptas buvo susiskirstęs į dvi dalis: žemutinį ir aukštutinį Egiptą, kuriuos jungė iš pradžių susidarę apie 42 nomai (t.y. miestai – valstybės).
Nilo potvyniai ir žemdirbystė
Nilo slėnyje ir deltoje nuo slenksčių iki jūros buvo įsikūręs Senovės Egiptas.
Vasaros pradžioje Centrinėje Afrikoje smarkiai lyja; ežeruose, iš kurių išteka Nilas, gerokai padaugėja vandens. Tuo metu kalnuose, kur prasideda Nilo intakai, tirpsta sniegas; smarkūs vandens srautai plūsta į upę, plaudami uolienas. Vanduo Nile sparčiai kildavo; birželio mėnesį jis plačiai išsiliedavo iš krantų.
Išsiliejęs Nilas nešdavo iš ežerų daugybę vandens augalų. Nuo jų vanduo pasidarydavo ryškiai žalias. Paskui nuo išplautų uolienų upė pasidarydavo raudona kaip kraujas. Smulkių augalų ir uolienų dalelių dumblas nusėsdavo vandens užlietuose krantuose. Lapkričio mėnesį vanduo nusekdavo ir tekėdavo savo vaga. Pasibaigus potvyniui, slėnio dirvožemis būdavo ne tik gerai sudrėkintas, bet ir apdengtas juodo, labai derlingo dumblo sluoksniu. Todėl senovėje Egiptą vadindavo „Juodąja žeme“.
Nilo potvyniai slėnį sudrėkindavo nevienodai. Aukštesnėse vietose, kurių neapsemdavo vanduo, buvo nederlinga dykuma.
Žemę Nilo slėnyje tekdavo atkovoti iš smėlynų, pelkių ir brūzgynų. Egipto gyventojai egiptiečiai kirsdavo krūmus, aptverdavo žemumas pylimais iš molio, sumaišyto su kapotomis nendrėmis. Pylimuose įrengdavo vartus ir potvynio metu pro juos leisdavo tiek vandens, kiek reikėdavo drėkinimui. Žemdirbiai kasdavo kanalus, kuriais vanduo atitekėdavo į sklypus, nepasiekiamus potvynio. Dykumų vėjas kanalus užpustydavo smėliu, bet žmonės juos kasmet valydavo. Potvynis nugriaudavo pylimus, tačiau žmonės juos atstatydavo. Atkaklus žmonių darbas įveikdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!