Kančia Balio Sruogos ir Antano Škėmos romanuose

Kančia B. Sruogos ir A. Škėmos romanuose.
Žmonės kančią suvokia subjektyviai ir skirtingai, priklausomai nuo to, kiek ji lengva ar sunki, išvengiama ar neišvengiama, kokią jie ją laiko: naudinga ar nenaudinga; su kokio dydžio pasekmėmis ją sieja, ar manosi jos užsitarnavę (verti), ar kančia pasirinkta savo valia ar ne. Kančios tema gvildenama ir literatūroje. Šiandien savo kalboje aš pristatysiu, kaip kuriančio žmogaus kančią savo kūriniuose atskleidžia rašytojai Balys Sruoga ir Antanas Škėma.
Balys Sruoga - vienas žymiausių lietuvių rašytojų, poetas, prozininkas, dramaturgas, kritikas, literatūros ir tautosakos tyrėjas, išgyvenęs kalinio kančią. 1943 m. kovo naktį vokiečių politinės policijos pareigūnai įsiveržė į B. Sruogos butą ir suėmė jį. Gestapo rūmuose, esančiuose netoliese nuo rašytojo buto, esesininkų vadas pasako: „Jum laisvė yra atimta ilgam laikui, iki karo pabaigos iki gyvenimo pabaigos“. Rašytojas kartu su keliasdešimčia kitų inteligentų ištremiamas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Apie savo skaudžią kalinio patirtį, kančią, patirtą šioje koncentracijos stovykloje, jis išdėsto memuariniame romane „Dievų miškas“, parašytame jau grįžus į Lietuvą. Baigiantis karui, rašytoją rado leisgyvį, nuo bado išsekusį patvoryje, paskui dar du mėnesius gydė Torūnėje. 1945 m. gegužę grįžo ir iškart, siekdamas numaldyti klaikius išgyvenimus, vienatvę ir pesimizmo graužatį, ėmėsi plunksnos. „Dievų mišką" rašė Birštone, sanatorijoje. Rašė po 8-12 valandų per parą. Didžiulės apimties tekstas buvo sukurtas per keletą mėnesių. Kaip Algis Kalėda savo straipsnyje „Lietuvių literatūros lobynas: Balio Sruogos „Dievų miškas“ pasakė, „Tikriau - ne „sukurtas", bet tiesiog išspinduliuotas, išblokštas vaizdais, mintimis, emocijomis užpūliavusio vulkano. O jis tvenkėsi per keletą siaubingų metų.“ Šio kūrinio pagrindinė mintis: kaip fašizmas dvidešimto amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi. Turbūt kiekvienas įsivaizduojame, koks blogis yra koncentracijos stovykla. Tai vieta, kur nebesvarbu, gyvensi tu ar mirsi: „Šiandien tu, aš rytoj“. Tai vieta, sunaikinanti gyvenimo prasmę, laimę ir žmoniškumą. Lageryje dažnas žmogus pamiršta civiliniame gyvenime turėtas vertybes ir pasiduoda gyvuliškumui, kovoja dėl išgyvenimo tragiškomis sąlygomis. Nebelieka gailesčio,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!