“Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę” metafora

Kiekvienas žmogus grybaudamas, uogaudamas ar šiaip klaidžiodamas senai Lietuvosmiškais norom nenorom turėtų prisiminti A. Baranausko poemą “Anykščių šilelis”. Ir štai žmogus sėdasi ant “minkštučiukų samanų patalų” ir bando pajausti tai, ką taip norėjo pajausti A. Baranauskas. Tačiau priš akis iškyla “kelių apykreivių pušelių” ir “nenaudingo ploto vaizdas” - tai pradedama poema “Anykščių šilelis”. Tačiau tuojau pat detalė po detalės nuo apačios iki pat viršūnių piešiamas praeities šilelis pragiedrina nuotaiką ir žmogu sima suprasti poeto būseną, mintis. Bene ryškiausiai mes galime suprasti, kad žodžiais šilelis, miškas poetas kalba apie Lietuvą, o senovinis šilelis atskleidžia didingą Lietuvos praeitį. Ir be praeitie idealizvimo “Anykščių šilely” galime surasti daug romantizmui būdingų bruožų. Be gamtos sureikšminimo kūrinyje ryškiai pastebimas Dievo suabsoliutinimas, taip pat iškeliami jausmai (ypač ramumas, malonumas). Kai ir daugelis romatikų, gamtoje A.Baranauskas įžvelgia paslaptingą jėgą, kuri vėl ir vėl traukia lietuvį į mišką. Miške atgaivimamos “lietuvių dūšios senais miškais penėtos.” A. Baranauskui patinka toks sielos poilsis, ramybė, tačiau mes visa tai galime sieti su pagonybe. Tai pat A. Baranauskas vaizduoja vis atgyjantį šilelį, kuris gali simbolizuoti lietuvių tautą, kartas, todėl būdamas miške žmogus tarsi atsiduria šalia savo protėvių - savotiškam rojuje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!