Kalbos rašinys Dvi seserys – du skirtingi pasauliai (Sofoklis)

Rašinys pagal Sofoklio „Antigonė“ Dvi seserys – du skirtingi pasauliai Sofoklis - žymiausias graikų tragedijos kūrėjas, labiausiai mėgstamas ir vertinamas dėl siužetų vientisumo, ryškių ir niekada nesenstančių veikėjų paveikslų. Puikus to pavyzdys – viena iš septynių Sofoklio istorinių dramų – „Antigonė“, kur juntamas ryškus ir gilus šeimos bei pareigos jausmas. „Antigonė“ - tragedijų karalienė. Taip ją pavadino žmonės. Remiantis Tėbų mitų ciklu parašyta tragedija yra nesudėtingo siužeto. Antigonės broliai Polineikas ir Eteoklis susiginčijo dėl valdžios. Eteoklis išvijo Polineiką ir užėmė sostą. Tada Polineikas su savo armija puolė miestą, ir broliai dvikovoje žuvo, karaliaus valdžią perėmė dėdė Kreontas. Jis įsakė Eteoklį palaidoti, o Polineiką palikti nelaidotą. Žuvusiųjų sesuo Antigonė nepakluso įsakymui ir ryžtosi palaidoti brolį: „Aš brolį savąjį palaidosiu tikrai“. Tragedijoje „Antigonė“ Sofoklis parodo dviejų skirtingų asmenybių - Ismenės ir Antigonės - pasaulį. Jos – seserys, kurios slapčiomis nori palaidoti savo žuvusį brolį. Antigonė veikia kaip laisvos dvasios, nepaklūstantis ir kovojantis dėl savo tiesų asmuo, o Ismenė vaizduojama kaip bejėgė, nepilnavertė, nuo kitų valdžios priklausoma moteris. Prologe Antigonė, išdėsčiusi seseriai Ismenei savo pasiryžimą pagalbos nesusilaukia: sesuo bijosi nepaklusti karaliui. Ji vengia „daryt, kas uždrausta“. Ismenė išsigąsta ir atsisako savo sumąnymo. Tik Antigonei nebaisios jokios kliūtys, ji nepaiso jokių draudimų: „O brolį aš Palaidosiu, jei man už tai net mirt reikės./ Taip ji ir padaro: apiberia žemėmis Poliniko lavoną.“ Jau pirmasis seserų dialogas atskleidžia skirtingus jų charakterius. Ismenė - silpna, o Antigonė yra herojiška. Dialogas įrodo ir tai, jog seserys yra artimos. Sofoklis pabrėžia merginų santykių tvirtumą, giminystės ryšį. Ismenė nesmerkia Antigonės. Ji netgi užtikrina, kad Antigonė - ,,saviems lieki sava“. Žavi Antigonės paveikslas, kaip pasiaukojimo pavyzdys. Ji narsi, ryžtinga, priešingai nei baili ir silpna Ismenė, įtikinėjanti seserį, kad jos, moterys, nenugalės. Ismena yra antroji Edipo duktė, tyli, lėta, bailios širdies mergaitė: „Juk mudvi moteriškės, ir ne mudviem tesėti kovą su vyrais; / juk yra valdžia, ir mes turime klausyti jos paliepimų“. Tai moteris, įpratusi būti valdoma, negyvenanti pagal savo širdį ir protą. Bet Ismenė ne visada tokia, ne veltui ji karaliaus duktė. Kaip ir jos sesuo, Ismenė vertino šeimos ryšius gerbdama ir žmogaus ir dievų įstatymus. Tačiau ji tiesiog negalėjo pakankamai kovoti už savo įsitikinimus. O Antigonė nebijo žmogaus - karaliaus rūstybės. Ji myli abu brolius ir negali sutikti, jog Polineiko palaikai būtų išniekinti. Gimusi mylėti ir kitus to moko, Antigonė vadovaujasi ne rašytais įstatymais, o žmogiškaisiais. Draudimas palaidoti brolį prieštarauja žmogiškumo normoms. Kreontas įsako Antigonę užmūryti oloje. Antigonę pražudė meilė savo mirusiam broliui. Tačiau ji nesigaili to, ką padarė, neatsižada savo įsitikinimų, nes maištaudama nenusižengė žmogiškumui. Visa tai parodo jos dvasios stiprybę, drąsą, ryžtingumą, jautrumą, meilę, ištikimybę savo šeimai, pasiaukojimą. Narsus Antigonės poelgis patraukia Ismenę, ir ši pasiryžta mirti kartu su seserimi. Tačiau antigonė griežtai, net šiurkštokai atmeta šį pavėluotą aukojimąsi: „O ne! To žingsnio žengt Teisybė tau neleis. / Tu nenorėjai, tad nepriėmiau tavęs /

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!