Kalbos kultūra teorija egzaminui

1. Kalbos kultūra siaurąja ir plačiąja prasme. Kalbos kultūra – kalbos kokybės charakteristika, įvertinanti taisyklingumą, sakinių logiškumą, atitikimą bendrinės kalbos normoms. Skiriama sakytinė ir rašytinė kalbos kultūra, iš kurių pastaroji yra reglamentuojama griežčiau. Buitinės kalbos reikalavimai mažesni. Kalbos kultūra siaurąja reikšme – kalbos taisyklingumas, siekimas vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Sakytinei kalbai taip pat svarbu gera tartis ir taisyklingas kirčiavimas, o rašytinei – norminė rašyba ir skyryba. Kalbos kultūra plačiąja prasme dar apima kalbos estetiką (vaizdingumą, gražumą, įtaigumą), tuo priartėdama prie kalbos etikos ir etiketo, kuriems rūpi, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, graži, bet ir kultūringa, mandagi. Kalbos kultūra svarbiausia yra bendrinei kalbai, nes tai – visai tautai bendra viešojo bendravimo kalba. Labai svarbu suderinti tikslingumo funkciją su taisyklingumu. Tai labiausiai pajuntama, kai susiduriama su gausybe naujų svetimkalbių terminų, sudarančių nemažai keblumų.
2. Skoliniai specialybės kalboje. Skolinių yra įvairių rūšių. Vartotinos dvi ryškesnės svetimos leksikos grupės: senieji, tikrieji skoliniai, ir tarptautiniai žodžiai. Senieji skoliniai yra labai seni ir prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos, paprastai nėra kuo jų pakeisti, todėl vartojami žodyne. Daugiausia skolinių yra iš germanų ir slavų kalbų. Didžiausioji skolinių dalis – slavizmai: agurkas, baravykas, cukrus, grybas, morka, turgus, šilkas, pipiras. Nemažai vokiečių kalbos žodžių – germanizmų: durpės, gatvė, pinigas, kunigas, amatas, kalkės, kambarys, meistras, tulpė. Lietuvių kalboje yra skolinių iš lotynų kalbos. Jie dažniausiai vartojami įvairiems terminams sudaryti: dekanas, diktantas, docentas, konstrukcija, rektorius. Skoliniai susiję su specialybe: miestas, kaminas, amatas, kalkės, simetrija, gramas, produktas.
3. Hibridai specialybės kalboje. Tai žodžiai, turintys iš kitų kalbų pasiskolintą darybos elementą - priešdėlį, priesagą, ar sudurtinio žodžio šaknį. Hibridų būna vartotinų ir nevartotinų. Vartotini tie hibridai, kuriuose yra lietuvių kalboje įteisintų tarptautinių žodžių elementų. Dažniausiai imamas tarptautinio žodžio kamienas ir pridedama lietuviškų priešdėlių, priesagų: suorganizuoti, susisteminti, išpakuoti, pakuotė. Kartais vienas kamienas lietuviškas, kitas – tarptautinis: šviesoforas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!