Kalba ir mąstymas

Filosofijai atsigręžus į kalbą ir ėmus nagrinėti, ar ji yra tinkama kaip pasaulio pažinimo instrumentas, joje įvyko panašus masto perversmas kaip atsigręžus į save reflektuojančio subjekto savęs pažinimo sąlygas (transcendentalinė filosofija). Antikinė ir viduramžių filosofija kėlė “esančiojo būties” klausimą, modernioji filosofija, pradedant Descartes, pasaulio konstitucijos pažįstančiojo sąmonėje klausimą, o XX a. filosofijos atradimas yra tai, kad mes negalime atsitraukti nuo kalbos, nes ir toks bandymas būtų įmanomas tik mūsų kalbos turimomis priemonėmis. Taip pat nebandoma mąstant išeiti už šio pasaulio ribų (bandymas pernelyg išnaudoti kalbą atsigręžia prieš jos vartotoją); priešingai, mėginama šalinti nesupratimus, atsirandančius dėl nešvaraus ir nekorektiško kalbos vartojimo (kalbos painiava), taigi išpainioti kalbos pinkles.
Siekdama išsaugoti loginį pasaulio vaizdą, analitinė kalbos filosofija atsiriboja nuo metafizinio – duotojo daikto ir vadina daiktu viską, ką galima išreikšti kalboje esamu žodžiu. Taip kuriam laikui eliminuojamas ontologinis klausimo kėlimas (kas tai yra, kai aš apie ką nors sakau “yra”?). Kalbos analizė pradeda nuo paprasčiausių priskyrimo procesų ir sukuria savo terminologiją.
Žodžio priskyrimas daiktui vadinamas predikacija (Tai yra medis – lova – mėlynas daiktas). Predikatoriai gali nurodyti daugiau negu vieną daiktą (“didesnis už”reikalauja dviejų daiktų). Taigi yra dviženklių ir daugiaženklių predikatorių. Jie nusako daiktų santykius. Kiekvienas predikatorius gali būti priskirtas neribotam daiktų kiekiui. Tam tikras priskyrimas vadinamas paženklinimu (ši knyga). Jis susideda iš pažymimojo žodžio ir predikatoriaus. Jeigu daikto, kuris turėtų būti nurodomas, nėra, vartojame asmenvardį (Martynas).
Ir pagaliau yra žodžių, kurie gali būti suprantami tik ryšium su tam tikra situacija (įvardžiai, prieveiksmiai: “aš”, “tu”, “čia”, “šiandien”, “ten”). Tai indikatoriai. Jeigu reikia, jie asmenvardžiais paverčiami nuo situacijos nepriklausančiomis žiniomis (“Mes esame čia”, “Markas ir Monika gegužės 10 d. bus Vienoje”) ir taip tampa duomenimis.
Tiksliai nurodžius prasminį žodžių ryšį (norminimas) atsiranda mokslinė terminologija.
Definicija yra iki šiol nežinomo termino nusakymas jau žinomų terminų kombinacija. Ji pradedama formuluoti kasdienės kalbos žodžiais. Taip randami vartotini ženklai. Trumpinant suprantamų ženklų skaičius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!