Libertalizmo samprata bei principai

Filosofiniu aspektu referate nagrinėjama liberalistinės visuomenės samprata, laisvės ir kapitalo sąvokų tapatinimo problema, valstybės ir individo santykis libėralistinėje visuomenėje. Istoriniu aspektu dėstoma liberalizmo raida bei jos vystymąsi ir kitimą, įtakojantys istoriniai faktoriai.
2. A.Vaišvila "Socialliberalizmas".
Taip pat šiuo darbo autorius norėtų pasakyti, kad liberalizmas į visuomenės gyvenimą atėjo kaip ryžtingas individo antifeodalinis, antitotalitarinis, antimonarchistinis maištas prieš luominius, politinius, bažnytinius, pasaulėžiūrinius, etninius ir kitokius iš šalies jam uždedamus suvaržymus.
Klasikinio liberalizmo doktrina grynuoju pavidalu politikoje niekur nebuvo realizuota. Liberalizmas pernelyg daug reikalavo iš individo, tačiau be valstybės pagalbos, jos reguliavimo daug socialinių sluoksnių normaliai egzistuoti. Liberalizmas, aukštindamas individą ir jo egoizmą, neįvertino visuomenės, kuri veikdama organizuotai neretai galėjo pasiekti daug daugiau nei kiekvienas atskirai.
Liberalizmo atsiradimas buvo bandymas sukurti tokią valstybės doktriną, kurią būtų galima priešpastatyti monarchizmui, absoliutizmui ir visoms feodalinės santvarkos atgyvenoms.
Pagrindiniai liberalizmo bruožai:
Inndivido laisvė;
apribota, bet efektyvi valstybė;
galimybių lygybė;
visuomenė kaip bendradarbiaujantis individualizmas.
Liberalizmo doktrinoje išskiriamos dvi idėjos:
ekonominis liberalizmas apima valstybės veiklą ekonomikos srityje. Atstovas- anglas Adamas Smitas. Ekonominis liberalizmas remiasi laisve nuo valdžios, verslo, disponavimo nuosavybe, sutarčių sudarymo bei organizavimosi laisvėmis.
Politinis liberalizmas nagrinėja valstybinės valdžios realizavimo būdus, valstybės ir piliečių tarpusavio santykius. Svarbiausi ideologai- Džonas Lokas, Džeremis Bentamas ir Džonas Stiuartas Milis. Politinis liberalizmas teigia, kad svarbiausias valstybės uždavinys- įstatymais saugoti tai, kas teisėta, absoliutinės vertybės- žmogaus teisės ir laisvės, kurias gina valstybė.
2.Libertalizmo principų apžvalga
Libertarizmu vadinama politinė filosofija (iš lot. libertas - laisvė) - tai doktrina, teigianti, kad kiekvienas asmuo yra savo paties gyvenimo valdovas, kad niekas nėra kito gyvenimo valdovas ir todėl kiekvienas žmogus turi teisę veikti savo paties pasirinkimu, jei taip veikdamas jis nepažeidžia tokios pat kitų žmonių laisvės veikti savo pasirinkimu.
Tą pačią libertarizmo tezę galima išreikšti kitaip:
1. Niekas nėra kieno nors kito valdovas, ir niekas nėra kieno nors kito vergas. Kadangi tik aš pats turiu spręsti, kaip tvarkyti savo gyvenimą, ir tik tu - kaip tvarkyti savąjį, aš neturiu teisės (net jeigu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!