Filosofinis mąstymas

Filosofinis mastymas – mastymas neturintis aiškiai apibrėžto objekto. Filosofavimas – filosofinio mąstymo išraiška. Filosofiškai mastyti sugeba kiekvienas, autentiškai filosofuoja taip pat vaikai ir psichikos ligoniai, jis yra pirmapradis. Šiam mąstymui, skirtingai nei moksliniam, nebūdinga pažanga. Jo nesieja tamprus santykis su kuria nors realiojo gyvenimo sritimi [tikrove]. Filosofijos ir jos mąstymo modelio atmetimas – savos filosofijos kūrimas. Filosofinį mąstymą įvairiais istorijos laikotarpiais neigė politinis ir religinis mąstymas.
Filosofija ir mokslas antikoje: sen. Graikijoje filosofija atsiranda kaip savotiškas universalus mokslas. Pirmieji mąstytojai – fiziologai (gamtos tyrinėtojai). Didžiausias antikos mąstytojas Aristotelis pirmasis nubrėžė kiek aiškesnę ribą tarp filosofijos – ji yra “dieviškoji”, o kiti mokslai kyla iš “žemesnių” žmonių poreikių. Skirtumas tarp filosofijos ir mokslo neišryškėja, nes tada dar jų skirtumu ir specifika nesidomėta.
Filosofija ir mokslas viduramžiuose: čia filosofijos ir mokslo klausimas dar labiau susipainioja, nes filosofija susipina su teologija.
Filosofijos ir mokslo santykis naujaisiais laikais: vykstant dideliems raidos pokyčiams, išryškėjo tikroji mokslo esmė – galima apibrėžti filosofijos ir mokslo skirtumus. Filosofija ir mokslas skiriasi ne tik savo raiška žmogaus pasaulyje, bet ir savo kalba bei paviršiumi. Visuose moksluose vyrauja orientacija į tiriamųjų dalykų matematinį aiškinimą ir jų eksperimentinį tyrinėjimą.
Metodas geriausiai išryškina skirtumą tarp filosofijos ir mokslo. Metodas – tai būdas priversti daiktus atskleisti tas savo savybes, kurios savaime nepasirodo per jų formą ir išvaizdą.
Filosofija neturi kokio nors spec. metodo, nes ji įsimąsto į daiktus, jų neišplėšdama iš natūralios, prigimtinės būklės. Metodas savo prigimtimi yra visuotinis ir prigimtinis. Filosofas nuolat įsimąsto į tuos pačius “senus”, nekintamus dalykus. Jo mąstymą lemia patys daiktai. Filosofija yra kontempliacija (pasyvus daiktų stebėjimas).
Mokslas turi metodą. Jis sudaro pačią mokslinio pažinimo esmę. Mokslinis pažinimas yra daiktų perdirbimas. Per metodą žmogus įsiveržia į gamtą ir ją sužmogina praktiškai. Mokslininkas nuolat pažįsta ką nors “nauja”. Mokslinį pažinimą lemia būtent metodas kaip daiktus pertvarkanti, išdaiktinanti visuma. Mokslinis pažinimas yra veikla, daiktų keitimas.
Filosofijos ir mokslo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!