Kaip suvokiama laisvė lietuvių literatūroje? (Biliūnas ir Mykolaitis-Putinas)

2. Ištaisykite rašybos, skyrybos, kalbos kultūros klaidas.
3. Pabraukite stiliaus ir fakto klaidas, jas ištaisykite.
Laisvė – viena dažniausiai literatūroje pasitaikančių temų. Kadangi tokia tendencija atskleidžia jos svarbą žmonių gyvenime, galime drąsiai teigti, kad laisvės tematika iškeliama kaip neišsenkantis ir įvairialypis kūrybos šaltinis. Iš jo kaip gaivų vandens gurkšnį kūrybinius impulsus semia iškiliausi lietuvių rašytojai, tarp jų - Jonas Biliūnas ir Vincas Mykolaitis Putinas. Jų kūryba atspindi dvejopą laisvės suvokimą lietuvių literatūroje, čia ji suprantama kaip visuomeninis įsipareigojimas tėvynei ir kaip žmogaus dvasinis išsivadavimas iš suvaržymų.
Skirtingą laisvės suvokimą lietuvių literatūroje lemia nevienodi rašytojų tikslai. Jonas Biliūnas apsakyme „Liūdna pasaka“ siekia įprasminti skaudžius XX amžiaus įvykius ir jų pasekmes Lietuvai. Besidomėdamas šalies istorija ir siekdamas kurti įdomią ir naudingą skaitytojams lektūrą, rašytojas kūrinyje vaizduoja 1905 metų sukilimą, ir, pasakodamas vienos šeimos istoriją, atskleidžia visos tautos dramatišką likimą. J. Biliūnas siekė pavaizduoti sunkų kelią nepriklausomos laisvos Lietuvos valstybės link ir tokiu būdu gaivinti jautrumą savo šalies ir visos tautos likimui, o laisvę rašytojas suvokia kaip išsivadavimą iš carinės Rusijos priespaudos. Priešingai nei Jono Biliūno kūryboje, kurioje atsispindi dėmesys visuomeniniams interesams, Vinco Mykolaičio – Putino intelektualiniame psichologiniame romane „Altorių šešėly“ akcentuojamas sunkus individo kelias dvasinio išsilaisvinimo link. Rašytojas pats visą gyvenimą kentęs nuolatinę dvasinę įtampą, siekė atskleisti širdies ir proto dvikovą išgyvenančio žmogaus psichologiją, moralinius apmastymus, jį kankinančias vidines priešpriešas, pavaizduoti skausmingą asmenybės formavimosi procesą. Šiame romane laisvė suvokiama kaip atsidavimas savajai prigimčiai, visuomenėje įsitvirtinusių nuostatų nugalėjimas. Taigi, asmeninių interesų sferos, gyvenimo patirtis daro įtaką rašytojų kūrybai, formuoja jų prioritetus ir skirtingą požiūrį į laisvę.
Žinoma, lietuvių literatūroje laisvės suvokimą lemia ir veikėjų santykis su aplinka kurioje jie gyvena. J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“ vaizduojama pobaudžiavinė Lietuva, esanti carinės Rusijos sudėtyje. Pagrindiniai veikėjai Juozapota ir Petras Baniai - beteisiai baudžiauninkai. Petras Banys, kuris išgyvena nelygybę su ponais, niekada negali būti tikras dėl savo ir mylimosios Juozapotos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!