Kaip praradimai paveikia žmogų?

Kaip praradimai paveikia žmogų?

(Salomėja Nėris, Jonas Biliūnas, Antanas Škėma)

Praradimai – sudėtingi žmonių išgyvenimai, priverčiantys pakeisti požiūrį pasaulį. Kiekvienas iš mūsų gyvenime susiduriame su praradimais, o reakcija į juos yra mūsų pasirinkimas. Šiuo atveju labai tinka stoikų filosofo, Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus mintis apie žmogaus požiūrį sunkiu metu: „Žmogus negali kontroliuoti gyvenimo eigos ir iššūkių, sutinkamų jo kelyje, bet jis gali kontroliuoti savo požiūrį.“ Būtent apie praradimų poveikį individui šiandien ir kalbėsiu. Mano pavyzdžiai bus lietuvių literatūros kūrėjai, savo kūryboje aprašantys individą, išgyvenantį praradimą. Štai, Salomėjos Nėries lyrinį subjektą praradimai padeda suvokti kaltę ir dėl to atgailauti, o Jono Biliūno apysakos „Liūdna pasaka“ veikėją Juozapotą artimo žmogaus netektis sugniuždo psichologiškai. Na, o Antano Škėmos psichologiniame romane „Balta drobulė“ vaizduojamas individas, praradęs vidinę laisvę, o tai užkerta kelią Antanui Garšvai realizuoti save.

Gyvenimas – ilga kelionė, o tai suprantame tik žvelgdami retrospektyvai. Kai esame jauni nė nesusimąstome apie savo veiksmų galimus padarinius ar poveikį mūsų ateičiai ir, per daug neapmąstydami, elgiamės taip, kaip atrodo tuo metu. Tiesa, jaunystės pasirinkimus klaidingai suvokiame tik po kurio laiko. Dažniausiai tuomet, kai jau esame praradę pasitikėjimą ar artimųjų žmonių meilę. Tokiu metu vienintelis būdas, natūrali reakcija – kaltės suvokimas ir atgailavimas. Gilios pasaulėjautos žmogaus praradimai ne sugniuždo, o skatina apmąstyti klaidas ir atgailauti. Būtent tokį praradimo poveikį galime įžvelgti Salomėjos Nėries lyrikoje. Salomėja Nėris – kone žymiausia XX a. lietuvių lyrikė, neoromantikė, kūryboje atsiribojusi nuo tuomet vyravusios realizmo srovės. „Negaliu padaryti iš savęs realistės, romantikė ir mirsiu“,– būtent taip save apibūdino S. Nėris dienoraštyje 1935 m. rudenį . Jos idėjinė ir meninė evoliucija nušviečiama, kai Lietuvą supa politinės įtampos ir išbandymai, susidūrus su sovietine okupacija. To laikmečio poetui, siekusiam palikti žymę ir patekti į kultūros lauką, nebuvo kitos išeities kaip tik kolaboruoti su sovietais. Būtent šiuo keliu pasuko ir S. Nėris, o po metų, naciams okupavus Lietuvą, su sūnumi pasitraukė į Rusijos gilumą. Tokie lyrikės sprendimai lietuvių visuomenėje sukėlė kontraversiškų požiūrių bangą. Ji, be abejo, paveikė ir lyrikę. Būtent tas praradimo skausmas, paprastas iki graudumo, buvo pagrindinis S. Nėries eilėraščio rinkinio

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!