Kaip lietuvių literatūroje vaizduojamas meniškos prigimties žmogus

Asmenys, gebančius savo patirtis, mintis, įžvalgas, pojūčius perteikti meno formomis, vadiname meniškais žmonėmis, o jų gebėjimus – kūrybiškumu. Kūrybiški žmonės randa netikėtų sprendimų, pamato, kas iki tol kitų nebuvo pamatyta. Grožinėje literatūroje meniškos prigimties žmogaus pasaulis yra viena iš dažnesnių temų, kuriuose vaizduojami veikėjai, savo gyvenimą linkę įprasminti per kūrybą. XX amžiaus lietuvių literatūroje taip pat kalbama apie kūrybinių galių turinčius individus, dažniausiai tai žmonės, pasirinkę sudėtingą kūrėjo kelią, siekiantys būti išgirsti, pastebėti, mylimi. Būtina sąlyga meniškai prigimčiai pasireikšti – asmens laisvė ir prigimtis jos siekti. Vieni kūrėjai ir kūrinių personažai, skausmingai ieško savo gyvenimo kelio, blaškydamiesi tarp to, ką privalo daryti ir to, į ką linksta širdis kaip Vincas Mykolaitis – Putinas ir jo kurinio veikėjas Liudas Vasaris, kiti sunkiai prigyja svetimoje aplinkoje, kankinasi ieškodami atsakymo į esminius gyvenimo klausimus kaip Antanas Garšva iš Antano Škėmos romano.
Kad galėtų realizuoti save, meniškos prigimties žmogui reikia dvasinės laisvės. Vincas Mykolaitis – Putinas, XX amžiaus vidurio lietuvių poetas, prozininkas, literatūros kritikas, viename garsiausių savo romanų ,,Altorių šešėly‘‘ vaizduoja kūrybišką asmenybę, nuėjusią ilgą išbandymų, savęs ieškojimo kelią. Pagrindinis romano personažas Liudas Vasaris, kunigas ir poetas, skausmingai sprendžia pašaukimo klausimą. Romano laikas – aštuoniolika metų (nuo įstojimo į seminariją iki prašymo pasitraukti iš kunigų luomo). Visus tuos metus Vasaris sprendžia pagrindinį sielos konfliktą mėgindamas suderinti kunigo ir poeto kelią. Kunigo gyvensena, mąstysena, įpročiai jam, poetinės prigimties žmogui, yra svetimi. Prisitaikyti, pritapti – tai išsižadėti savęs, pasmerkti lėtai dvasinei mirčiai. Bet Vasaris – ne romantizmo laikų maištininkas, vienas stojantis prieš visus, kad galėtų eiti pasirinktu keliu. Savo svyravimais, polinkiu analizuoti poelgius ir išgyvenimus, nuolatinėmis abejonėmis jis labiau primena neryžtingąjį Hamletą, pasirinkusį vienatvės ir individualaus protesto kelią. Vasaris neįstengia prisitaikyti prie kunigui privalomų gyvenimo normų, bet negali ir aktyviai priešintis, nes pats nėra tikras dėl savo pašaukimo, be to, jį smarkiai veikia socialinė aplinka. Liudui Vasariui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!