Kaip istoriniai įvykiai paveikia žmogų?

Rašytojas Paulas Kueljas yra teigęs, kad „Gyvenimas kartais būna neįtikėtinai šykštus – ištisomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais ir metais žmogus nesulaukia nė vieno naujo pojūčio. Po to jis praveria duris ir ant jo užgriūna visa lavina“. Atsigręžę į praeitį galime rasti pavyzdžių, kaip susiklosčiusios istorinės aplinkybės apverčia žmogaus buvusį gyvenimą ir kokią įtaką turi pačiam individui. Vieniems dėl susiklosčiusių aplinkybių tenka apsispręsti herojiškai aukai, kiti turi prisitaikyti išlikti tarp nužmogėjusių būtybių. Vis dėlto geriausiai atsakyti į klausimą, kaip susiklostę įvykiai paveikia žmogų, gali padėti literatūros kūriniai.
Istoriniai įvykiai suformuoja tvirtas asmenybes, trokštančias apsaugoti ir savo garbę, ir tėvynę. 1944 metais sovietams okupavus Lietuvą prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus ir prievartinis jų šaukimas į karo tarnybą. Nenoras paklusti svetimai valdžiai vertė žmones pasitraukti į miškus ir pradėti partizaninę kovą už tėvynės laisvę. Kartu su ginkluotu pasipriešinimu formavosi ir rezistencijos dalyvių literatūra. Sovietų valdžios persekiojamas XX amžiaus vidurio katastrofų literatūros autorius Bronius Krivickas partizanaudamas kūrė eilėraščius. Eilėraštyje „Partizano mirtis“ vaizduojamas vienišas partizanas, pasiruošęs apsaugoti savo garbę ir kovoti dėl tėvynės. Stiprybės priešintis „Sibiro vilkams“ jam suteikia keršto troškimas už žudomus ir tremiamus tautiečius, sodybų pelenus, už alinamą gimtinę. Krivicko kūrybos tyrinėtojas Virginijus Gasiliūnas pažymi Krivicko talentą išreikšti jausmus ir mintis žmogaus, suvokusio, jog laisvė yra visavertės egzistencijos pamatas, o pasirinkti ją „nors ir gyvybės kaina“ visada yra galimybė. Pasirenkama herojiška laikysena – tai moralinės pergalės įrodymas. Nusilpęs partizanas „paspaudžia ginklą“ ir apgina savo garbę – jis mirė nuo savo paties, o ne priešo rankos. Gyvendamas ekstremaliomis sąlygomis žmogus yra pasiryžęs kovoti dėl tautos ir gėrio idealų. Asmenybę, kurią istorinės aplinkybės pavertė didžiu karvedžiu, trokštančiu apsaugoti gimtąsias žemes, vaizduoja XVI a. Renesanso epochos autorius Jonas Radvanas herojinėje poemoje „Radviliada“. Remdamasis Mikalojaus Radvilos Rudojo, biografijos faktais, Radvanas sukūrė literatūrinį herojų – didiko patrioto, Tėvynės gynėjo idealą. XVIa. Lietuva buvo susidūrusi su išnykimo grėsme, kai Maskvos Didžioji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!