Kaip asmuo išreiškia savo santykį su Tėvyne?

Kaip asmuo išreiškia savo santykį su Tėvyne?

Tėvynė – tai neatsiejama pilnaverčio žmogaus sielos ir gyvenimo dalis, su kuria jis sieja santykius to nejausdamas, nepastebėdamas. Tačiau kiek siejami santykiai yra pajėgūs būti gerais, tiek pat jie yra pajėgūs būti ir neigiamais. Santykis su Tėvyne, kaip ir su bet kuo kitu yra paremtas ir rodomas jausmais, kurie gali būti išreikšti kūrybos, poezijos bei literatūros pagalba. Tačiau geriausiai asmuo santykį su Tėvyne išreiškia savo poelgiais.

Pirmiausia, santykį su Tėvyne asmuo parodo ją gindamas. Kadangi per savo istoriją Lietuvai teko išgyventi daug puolimų ir tautinių slėgimų, tokių kaip: Žalgirio mūšis, Livonijos karas, carinės Rusijos priespauda ir spaudos draudimas - šalies patriotai turėjo nemažai galimybių jai įrodyti savo ištikimybę ir meilę. Gindami Tėvynę nuo ją varžančių nelaimių, didvyriai saugojo tautai svarbų sandą – lietuvybę. Jau nuo pat senovės yra žinomi ryškūs Tėvynės herojai: kunigaikščiai Gediminas, Kęstutis ir Vytautas, kurie gynė tuo metu esamą Tėvynę – LDK nuo kryžiuočių agresijos bei tokiu būdu leido tęsti egzistavimą ir šių laikų Lietuvos Respublikai, garsino, didino lietuvių, kaip vieningos tautos, vardą. Naujesniais laikais lietuvybė taip pat buvo ryžtingai ir veržliai ginama. Poetai Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Jonas Mačiulis – Maironis, Vincas Kudirka, vyskupas Motiejus Valančius ir gydytojas Jonas Basanavičius – vieni iš žymiausių literatūros, išsilavinimo sričių, lietuvių tautos herojų. Savo garsiais darbais, kūriniais gynė gimtąją kalbą nuo jos pražudymo, išnaikinimo. Verta paminėti ir partizanus – taip pat didingus ir svarbius Lietuvos istorijai didvyrius, gynusius Lietuvos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos valdžios. Tėvynės gynimas literatūroje yra raiškiai vaizduojamas J. Radvano lotynų kalba parašytame herojiniame epe „Radviliada“. Poetas sukurdamas Tėvynės gynėjo paveikslą aprašo LDK istorijoje vykusį Livonijos karą, politines realijas ir išryškina epo pagrindinio veikėjo, Kunigaikščio Radvilos Rudojo, herojiškus poelgius atstovaujant bei ginant Kunigaikštystę, tokiu būdu sukurdamas pavyzdingo piliečio autoritetą.

Be to, santykį su Tėvyne asmuo parodo laikydamasis įstatymų. Pagrindinis Lietuvos Respublikos Įstatymas – Konstitucija. Ji buvo priimta 1992 metų spalio 25 d. Pagrindinis Lietuvos Respublikos Įstatymas įtvirtina piliečių laisves ir teises bei nustato valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio „constitutio“, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą. Mokinius, kaip ir bet kurį pilietį su Konstitucija sieja jų turimos teisės. Pavyzdžiui: „41 straipsnis. Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas.“, „42 straipsnis. Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.“ Mokinys yra pilietis, kuris turi teisę į laisvę ir į mokslą. Nepažeisdamas įstatymų žmogus gina valstybės taiką ir tuo pačiu prisideda prie tautiškumo gyvendamas dorai, o tokiu būdu jis tampa Tėvynės gynėju. Taip pat, antrame Konstitucijos straipsnyje rašoma: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Jonas Mačiulis – Maironis, poetas gimęs sukilimo metais, atsižvelgdamas į tautos svarbumą Tėvynei, per laikotarpį, kai buvo draudžiama spauda, kreipėsi į žmones, eilėraščiais žadino tautos sąmonę, rašė apie nacionalinį nepriklausomos Lietuvos atgimimo laiką. Taigi, Konstitucijoje yra aprašomi visais laikais svarbūs piliečiui įstatymai, kurie nukreipia jį gerų santykių su Tėvyne link.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!