Kaimo plėtros politika: problemos ir perspektyvos

Kaimo plėtra yra viena svarbiausių Europos Sąjungos (ES) agrarinės politikos krypčių. Dabartinė ES žemės ūkio ir kaimo politika orientuota į integruoto kaimo viziją. Vykdoma ES žemės ūkio politikos reforma keičia santykį tarp paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, struktūrinių fondų lėšas nukreipiant subalansuotai kaimo vietovių plėtrai. ES kaimo vietovių plėtros politika apima beveik 85 proc. teritorijos ir tiesiogiai siejasi beveik su ketvirtadaliu gyventojų, gyvenančių kaimo bendruomenėse.
Svarbiausi ES kaimo vietovių plėtros principai, o taip pat ir integruoto kaimo samprata yra išdėstyti Europos Tarybos (1995 m.) parengtoje kaimo vietovių chartijoje. Pagal šią chartiją socialinės ir ekonominės politikos derinimo dėka visi kaimo regionai plėtojami tolygiai. Todėl be ES žemės ūkio politikos, kaimo vietovių plėtra apima kaimo vietovių teritorinio planavimo, bendruomenių formavimo, turizmo ir laisvalaikio, užimtumo ir socialinės apsaugos, aplinkosaugos, regioninės politikos elementus. Minėtųjų elementų įgyvendinimu kaime siekiama suformuoti infrastruktūrą, gyvybingus žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos bei kitos veiklos sektorius su sveika aplinka, išsaugotu bei puoselėjamu kraštovaizdžiu.
Kaimo vietovės Lietuvoje – tai teritorija, esanti už miesto administracinių ribų: įvairaus tipo kaimai, miesteliai, jiems priskirta žemė su tam tikru gyventojų skaičiumi bei jų gyvenimo sąlygomis ir kokybe, regionine kultūra pagrįsta gyvensena, atitinkamomis veiklos kryptimis. Kaimo vietovės, kuriose gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų, sudaro apie 97 proc. šalies teritorijos. Pastaruoju metu Lietuvoje ieškoma būdų kaip šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką priartinti prie ES vykdomos politikos, prioritetą teikiant subalansuotai kaimo vietovių plėtrai. Iki šiol regioninė žemės ūkio ir kaimo plėtros politika nebuvo vykdoma. Tai liudija ir investuojamo kapitalo disbalansas tarp atskirų regionų. Pavyzdžiui, virš 60 proc. visų šalies investicijų tenka vienam Vilniaus regionui. Nors, eidami į nepriklausomybę paveldėjome, lyginant su kaimynais (Latvija ir Estija), gana tolygiai išvystytą teritoriją, kol kas sunku tikėtis efektyvaus kaimo vietovių plėtros subalansavimo.
Šiuo metu jau priimta Seimo žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, ruošiamas bendras teritorinis planas, ilgalaikės ekonominės plėtros, taip pat visų šalies...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!